Vaikų dienos centrams prašant didesnio finansavimo, I. Ruginienė teigia, jog rasti lėšų bus sunku

Vaikų dienos centrams prašant kitąmet beveik dvigubai didinti finansavimą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad rasti papildomų lėšų bus sudėtinga.

„Visoms paslaugoms stengiamės kiek įmanoma labiau užsiderėti didesnes sumas. Ir vaikų dienos centrai tikrai pagrįstai verti didesnio finansavimo, bet metai iš metų derybos dėl biudžeto yra ypatingai sunkios“, – BNS teigė I. Ruginienė.

„Visur kritiškai trūksta lėšų, siaubingai. Paslaugų poreikis auga kaip ant mielių ir dėl to visus sutaupymus mes metame į įvairias sritis“, – kalbėjo ministrė.

Kaip rašė BNS, dėl augančių darbo sąnaudų ir didėjančio paslaugų poreikio nevyriausybinės organizacijos (NVO) prašo vaikų dienos centrams kitąmet finansavimą didinti nuo šiemet skiriamų 9,5 mln. iki 16,3 mln. eurų.

NVO teigimu, finansavimas būtų skiriamas daugiau nei 510 vaikų dienos centrų 58 savivaldybėse, kuriose paslaugas gauna daugiau nei 14 tūkst. vaikų.

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nurodė, kad šiemet vaikų dienos socialinei priežiūrai papildomai planuojama skirti iki 800 tūkst. eurų, tačiau dėl didesnio finansavimo kitąmet kol kas sprendimas nėra aiškus.

„Man atrodo, kad tai būtų labai stiprus augimas. Aš suprantu, kad jiems tų pinigų tikrai reikia, bet čia toks kuriozinis dalykas“, – kalbėjo ministrė.

„Šiais metais SADM turi 7,4 milijardo eurų biudžetą, atrodo, tokie dideli skaičiai ir tie septyni ar šeši milijonai, čia būtų lašas jūroj, bet mes turime daugybę eilučių, daugybę svarbių paslaugų, kur dar skiriamos šitos lėšos“, – aiškino I. Ruginienė.

Tuo metu NVO atkreipė dėmesį ir į didėjantį specializuotų paslaugų poreikį. Didžioji dalis centrų dirba su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais, tačiau 75 procentai jų neturi psichologo, kineziterapeuto, logopedo ar kito specialisto.

Tačiau ministrė teigė, kad specialistų trūkumo problema turėtų būti sprendžiama atsižvelgiant į individualius vaikų poreikius, o ne užtikrinant nuolatinį konkrečių specialistų buvimą kiekviename centre.

„Vaikų dienos centruose nebūtinai visiems reikia visų paslaugų, nebūtinai turi būti vienas ar kitas specialistas nuolatos. Tai mes stengiamės sistemą tobulinti taip, kad kiekvienas žmogus turėtų individualų paketą ir dėl to iš įvairių paslaugų sutelkiam pagalbą į vieną žmogų, kurių jam reikia labiausiai“, – teigė ministrė.

„Kadangi apie šitų centrų mažinimą, tai tikrai net kol kas ir diskusijų tokių nėra, mes dedame visas pastangas, kad kiek įmanoma sugraibyti, sutaupyti tas lėšas ir galėtume tikrai labiau pafinansuoti būtent šitą priemonę“, – pridūrė ji.

Ministerija taip pat nurodė, jog vaikų dienos socialinė priežiūra finansuojama ne tik valstybės, bet ir savivaldybių biudžetų lėšomis.

Anot jos, kasmet didėja šios paslaugos finansavimas ne tik dėl vienam vaikui skiriamų dydžių susiejimo su baziniu socialinių išmokų dydžiu, jo diferencijavimo, bet ir dėl to, kad nemažai savivaldybių atsižvelgia į esamus poreikius ir vaikų dienos socialinei priežiūrai skiria daugiau, nei numatytos minimalios skirtinos sumos.

Vis dėlto, pasak NVO, nors dalis savivaldybių skiria daugiau lėšų, tačiau nemaža jų dalis apsiriboja minimaliu valstybės nustatytu finansavimo dydžiu.

Anot jų, centrams taip pat ne visada apmokamos nekontaktinės darbuotojų darbo valandos, o kai kurios savivaldybės mažina mokėjimus, jei vaikas dėl ligos nelanko centro.