Ruošiantis vėl kelti akcizus degalams, ragina pasimokyti iš klaidų: pažiūrėkite, ko imsis Lenkija ir Latvija

„Delfi“ Finansų ministerijos pasiteiravo, ar jau ėmėsi iniciatyvos peržiūrėti šiuo metu galiojančią akcizų degalams politiką, o gal dar tik planuojama peržiūrėti jau priimtus įstatymus ir svarstyti korekcijas.

„Finansų ministerija nuolat stebi, analizuoja ir vertina situaciją degalų rinkoje bei surenkamas pajamas iš akcizų.

Labiau pagrįstas išvadas dėl akcizų politikos efektyvumo bus galima daryti turint bent pusės metų duomenis, kartu su Aplinkos ministerija kompleksiškai įvertinus poveikį aplinkosaugos tikslų (ne)pasiekimui, poveikį valstybės biudžeto pajamoms, įskaitant ir valstybės gynybos finansavimui“, – rašoma ministerijos atsakyme.

Atstovai pastebi, kad akcizai atlieka svarbią fiskalinę funkciją, tai yra reikšmingas biudžeto pajamų šaltinis.

Pagal priimtas Akcizų įstatymo nuostatas, nuo 2026 m. sausio 1 d. akcizų tarifo pastovioji dalis dyzeliniams degalams didėja nuo 466 iki 500 eurų už 1000 litrų, akcizų tarifo CO2 dedamoji – nuo 53,6 iki 104,8 euro už 1000 litrų.

„Pajamos iš akcizų už degalus sudaro svarią (apie 55 proc.) visų akcizų pajamų dalį, todėl degalams nustatytų akcizų tarifų keitimai turi ženklų poveikį biudžeto pajamoms“, – patikino ministerija.

„Jei būtų atsisakyta šio didinimo ir palikti 2025 metais galiojantys akcizų tarifai, preliminariu vertinimu (nekeičiant prielaidų dėl kuro suvartojimo apimčių) suplanuotos biudžeto pajamos 2026 metais sumažėtų apie 133 mln. eurų (dėl akcizų tarifo pastovios dalies – apie 53 mln. eurų, dėl CO2 dedamosios – apie 80 mln. eurų).

Dalį šių pajamų numatyta skirti Gynybos fondui finansuoti, todėl apie 9,4 mln. eurų mažėtų jam skirtos lėšos“, – pažymi atstovai.

Tačiau finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas žiniasklaidai pasakė, kad jaučia nerimą, jog Lietuva, jei ir toliau bus didinamas akcizas dyzelinui, taps Europos Sąjungos šalimi, kurioje dyzelinas brangiau apmokestintas nei benzinas.

Kad Lietuva gali iškristi iš konkurencinio lauko, kalbėjo ir premjeras Gintautas Paluckas. Jis teigė, kad Vyriausybė imasi akcizų vertinimo ir gali būti, jog rudenį imsis sprendimų.

Gegužės mėnesio duomenys rodo, kad Lietuvoje degalų pardavimas buvo žemiausiame lygyje per pastaruosius kelerius metus, atkreipė dėmesį „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

„Naujausia statistika yra tokia, kad mažmeninė prekyba degalais stipriai krenta ir gegužę degalų pardavimai buvo prasčiausi per 3 metus ir 9 mėnesius. Pagal degalų pardavimus mes esame netoli kovidinio lygio, 2021 metų pradžios“, – duomenimis pasidalijo jis.

Ekonomistas pažymėjo, kad skaičiuoja 12 mėnesių degalų pardavimų slankųjį vidurkį tam, kad būtų eliminuotas sezoniškumas.

Tai rodo, kad Vyriausybės sprendimas didinti akcizą dyzeliniam kurui nepasiteisino, todėl reikėtų imtis peržiūros ir korekcijų.

Jis nepritaria ir Finansų ministerijai, manančiai, kad prieš imantis vertinimų turi praeiti daugiau laiko. Anot ekonomisto, jau yra pakankamai duomenų, kurie leidžia matyti bendrą vaizdą.

„Yra labai aiški kritimo trajektorija – tai pastebėta tada, kai buvo įvestas akcizas.

Taigi manau, kad tai yra tas atvejis, kai Vyriausybės sprendimas nepasiteisino. Jis nepasiteisino dėl to, kad degalų pardavimo rinka yra labai likvidi, mobili, ir akivaizdu, jog europinėje degalų rinkoje atsirado arbitražas – kai dyzelino kainos su padidintu mokesčiu Lietuvoje stipriai išaugo ir tapo aukštesnės nei kaimyninėse valstybėse. Vežėjai vengia Lietuvos ir degalus pilasi kitose valstybėse“, – „Delfi“ komentavo ekonomistas.

Jo manymu, šalies gyventojai kaip degalus pylėsi, taip ir pilasi, bet galbūt gyvenantys pasienyje automobilių bakus pripildo Latvijoje ar Lenkijoje. Didžiausias praradimas yra iš vežėjų pusės.

„Degalų pardavimo kritimas prasidėjo būtent tada, kai valstybė įvedė akcizą degalams. Atėjo laikas jį peržiūrėti ir jį pakoreguoti, nes prieisime tą tašką, kai padidinti akcizai pradės generuoti mažesnes pajamas valstybei – ši rizikuoja prarasti lėšas, nes mažesnis degalų vartojimas reiškia mažesnes valstybės pajamas“, – atkreipė dėmesį jis.

„Nematau nieko blogo (koreguoti mokestinę politiką – aut. pastaba). Iš klaidų reikia pasimokyti ir laiku priimti sprendimą“, - teigė A. Izgorodinas.

Kaip teigė ekspertas, sprendimų priėmėjai turėtų pažvelgti į tai, kokių sprendimų kitąmet dėl akcizų degalams imsis kaimyninės valstybės, ir pagal tai koreguoti savo planus.

Jei kaimyninės šalys didins mokesčius, tą reikėtų daryti ir Lietuvai, jei to daryti nežada, akcizų neturėtume didinti ir mes, patikino pašnekovas.

„Tikimybė, kad valdžia šiemet nuspręs vieniems metams atidėti akcizų įstatyme įrašytą dyzelino akcizo ir CO2 didinimą, mano nuomone, yra didesnė negu 50 proc.“, – socialiniame tinkle paskelbė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Jis paaiškino, kodėl taip mano.

„NT mokesčio viražai rodo, kad nors yra įsipareigojimas ES didinti apmokestinamąją bazę, bet valdžia eina priešingai. Su akcizais gali būti panašiai – yra siekis mažinti C02 emisijas, bet matydama, kad kaimynas pelnosi iš mūsų akcizų pokyčių, valdžia, matyt, reaguos.

Nors dyzelino pardavimo nuosmukis ir sumažėjo pastaraisiais mėnesiais, bet metus baigsime su maždaug truputį mažesniu negu 10 proc. kiekiu, nes tranzitu šalį kertantis sunkusis transportas sumažino degalų pirkimus pasirinkęs Lenkiją.

Gyventojų perkami dyzelino kiekiai, matyt, beveik ir nesumažėjo, nes pati degalų kaina dėl atpigusių degalų didmeninėje rinkoje nuo vasario yra mažesnė negu pernai. Pavyzdžiui, benzino, kuriam taip pat atsirado C02 dedamoji ir kuriam įtakos nedaro sunkusis transportas, parduoti kiekiai taip pat didėjo. Tai reiškia, kad biudžetui problema tėra sumažėję verslo transporto priemonių užsienyje perkami dyzelino kiekiai.

Kitąmet akcizų įstatyme numatyta, kad dyzelino akcizas didėtų 3,4 ct/l, o C02 dedamoji ūgteltų dar 5,5 ct/l (benzino akcizas nesikeistų, o CO2 dedamoji ūgteltų 4,9 ct/l). Kas reikštų, kad degalų pardavėjams, dirbantiems su pravažiuojančiu transportu, būtų dar sudėtingiau (jeigu nepakels akcizų Lenkija)“, – rašė ekonomistas.

T. Povilausko teigimu, jeigu tranzitinių transporto priemonių degalų pardavimai sudaro penktadalį visų dyzelino pardavimų, tai panašu, kad šiemet dar ne viskas buvo prarasta ir yra ko papildomai prarasti.

„Nes vargu ar valdžia imsis siūlomų priemonių ir verslui bus grąžintas akcizų skirtumas tarp kaimyninių šalių, kad sunkiasvorėms transporto priemonėms nebūtų reikšmės, kur pilasi degalus“, – paaiškino jis.

„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pabrėžė, kad nuo Naujųjų padidintas akcizas dyzeliniam kurui nuo metų pradžios turi didesnį poveikį kainoms nei pasaulinių naftos kainų šuolis dėl neramumų ir karinių konfliktų.

Kaip rašė žiniasklaidai išplatintame komentare, didžiausią naftos kainos dalį, tai yra apie 55 proc. galutinės degalų kainos, šiuo metu sudaro mokesčiai – PVM ir degalų akcizai, 15 proc. kainos sudaro naftos perdirbėjų, transportuotojų ir pardavėjų marža. Tik 30 proc. galutinės degalų kainos sudaro pati nafta.

Taigi, pasaulinei naftos kainai padidėjus 10 proc., galutinė degalų kaina turėtų pakilti vos apie 3 proc.

Ekonomistas pastebi, kad Izraelio ir Irano karinis konfliktas kelia nerimą pasaulinėse žaliavų rinkose, tačiau kol kas reikšmingo naftos, gamtinių dujų kainų šuolio pavyko išvengti. Nepaisant to, energetinių išteklių kainos gali išaugti, o tai būtų itin nepalanku Europos Sąjungai.

Dėl to galėtų išaugti ir degalų kainos. Tačiau šuolis nebūtų ženklus, kokio galbūt tikimasi.

Lietuvos energetikos agentūra skaičiuoja, kad birželio 23–27 d. Lietuvoje benzinas pabrango 1,3 proc., dyzelinas – 6 proc. Europos Sąjungos šalių vidutinė svertinė benzino kaina padidėjo 1,4 proc., o dyzelino kaina pakilo 3,6 procento.

Skelbiama, kad šiuo metu Lietuvoje degalų vidutinės kainos panašios į 2025 m. balandžio mėnesio vidutines kainas: benzinas balandžio 21 d. ir 28 d. vidutiniškai kainavo 1,42 Eur/l, o dyzelino kaina balandžio 7 d. buvo 1,52 Eur/l.

Didžiausios benzino vidutinės kainos užfiksuotos Danijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, o mažiausios – Kipre, Maltoje, Bulgarijoje. Benzino vidutinės kainos penkiose ES šalyse dabar mažesnės nei Lietuvoje.

Per pastaruosius 12 mėn. visose lyginamose šalyse dyzelino kainos sumažėjo 2–7 proc., išskyrus Lietuvą, kur kaina padidėjo 4 procentais.

Lenkijoje dyzelino vidutinė kaina siekia 1,39 Eur/l, arba 0,12 Eur/l mažesnė nei Lietuvoje, o Estijoje ir Latvijoje kainos yra atitinkamai 1,51 Eur/l ir 1,48 Eur/l.

Tarp ES šalių didžiausios dyzelino vidutinės kainos yra Danijoje, Suomijoje ir Nyderlanduose (1,72–1,85 Eur/l), mažiausios – Čekijoje, Maltoje ir Bulgarijoje (1,20–1,36 Eur/l). Mažesnės nei Lietuvoje dyzelino vidutinės kainos yra keturiolikoje ES šalių.