Po pensijų sistemos liberalizavimo „Sodra“ sulaukia dvigubai daugiau užklausų

Tačiau konkretūs pasitraukiančiųjų iš sistemos skaičiai bus skelbiami tik pasibaigus ketvirčiui.

„Jeigu mes turėdavome apie 5 tūkstančius per dieną visokių užklausų tiek gyvai, tiek elektroniniu būdu, tai dabar turime apie 10 tūkstančių, kartais ir 12 tūkstančių. Tai yra didelis susidomėjimas. Kiek tai pavirs realiais sprendimais pasitraukti – kol kas neturime skaičių ir tie skaičiai bus tik pasibaigus ketvirčiui“, – trečiadienį žurnalistams sakė „Sodros“ direktoriaus pavaduotojas Evaldas Mikutis.

„Kai bendrovės visus pasitraukusius įregistruos mūsų registre, tada tais duomenimis pasidalinsime viešai“, – pridūrė jis.

E. Mikučio teigimu, užklausos rodo bendrą didelį susidomėjimą: dažniausiai gyventojai klausia, kur reikia pildyti prašymus, kiek jie jau sukaupę fonduose, kada bus išmokami pinigai. Jis pastebi, kad į „Sodrą“ kreipėsi ir keliasdešimt tūkstančių užsieniečių, kurie pradėję dirbti Lietuvoje buvo įtraukti į pensijų kaupimo sistemą.

„Pirmiausia vis tiek (gyventojai – BNS) turi kreiptis į pensijų kaupimo bendrovę – santykis pirmiausia yra būtent su bendrove“, – sakė „Sodros“ atstovas.

Anot jo, gyventojams dėl sunkios ligos lėšos jau gali būti išmokamos – žmonėms, turintiems siuntimą paliatyviajai pagalbai, sergantiems sunkia liga, arba jiems nustačius 70 proc. nedarbingumą, visa sukaupta suma grąžinama per 30 dienų ir greičiau.

„Tikrai tokių žmonių turi būti, jeigu jie pasitraukė (metų – BNS) pradžioje ir (pensijų kaupimo – BNS) bendrovės yra įregistravusios išmokėjimo faktą“, – sakė E. Mikutis.

„Konkrečių sumų, (kiek gyventojams jau yra išmokėta – BNS), dabar pateikti negaliu. Kaip minėjau, konkrečiai užklausų dėl ligų turime apie 3 tūkstančius, gal kiek mažiau. (...) Manau, kad turėtume kalbėti apie panašų kiekį iš tų 3 tūkstančių“, – teigė E. Mikutis.

Jo teigimu, „Sodra“ yra gavusi apie 10 tūkst. užklausų iš gyventojų, kurie nusprendė atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, nutraukti kaupimą ir atsiimti visas lėšas dėl ligos arba pasitraukti iš sistemos likus penkeriems ir mažiau metų iki pensinio amžiaus, o jie nėra sukaupę daugiau nei pusės minimalios pensijų anuiteto ribos.

„Tą skaičių mes patikslinsime pasibaigus mėnesiui, mes žinosime, nes netikslumų dar yra, tai reikia juos sužiūrėti ir sutvarkyti“, – tikino vienas „Sodros“ vadovų.

„Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vedėja Daiva Gerulytė sako, kad gyventojams masiškai pasitraukus iš antros pakopos pensijų kaupimo galėtų sumažėti naujų anuitetų gavėjų, todėl anuitetų fondas augtų lėčiau, bet dabartinių anuitetų gavėjų tai nepaveiktų

„Pensijų anuitetų fondas yra sukaupęs daug turto ir iš uždirbtos investicinės grąžos. Taip pat pensijų anuitetų fondą pasiekia 3 proc. atskaitymai nuo tų žmonių, kurie iš pensijų kaupimo pasitraukė nesulaukę senatvės pensijos amžiaus arba atsiimdami 25 proc. Tai reiškia, jog tai mums padeda kompensuoti administravimo išlaidas“, – žurnalistams sakė D. Gerulytė.

Anot E. Mikučio, žmonėms svarbiausia neskubėti priimant sprendimą: „Mano toks patarimas būtų išklausyti bendrovių konsultantų, pasinaudoti skaičiuokle, paskaityti informaciją, pasitarti. Svarbu įsivertinti savo situaciją.“

E. Mikutis pažymėjo, kad rinkos svyruoja ir gyventojas gali rizikuoti atsiimti mažiau lėšų, todėl tokius finansinius sprendimus reikia priimti apdariai: „Žmogus gali ir nutraukti savo prašymą, jeigu jis pastebėjo, kad rinkos situacija jo netenkina ir jis tikisi galbūt augimo vėliau.“

Kaip rašė BNS, nauja tvarka įsigaliojo sausio 1-ąją: atsisakoma automatinio gyventojų įtraukimo į kaupimą, leista visiškai pasitraukti iš sistemos, vieną kartą atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, o dėl sunkios ligos – visą sumą, per dvejų metų langą sukauptas lėšas, išskyrus valstybės įnašą, galės atsiimti bet kuris kaupiantysis. Be to, bet kiek kartų galima laikinai stabdyti įmokų mokėjimą.

Prognozuojama, kad 2026 metais iš pensijų kaupimo pasitrauks apie 20–40 proc. dalyvių, o į ekonomiką bus įlieta apie 1,2 mlrd. papildomų eurų. „Sodra“ prognozuoja, kad jai grįš apie 550 mln. eurų.