Pirmadienį alkoholinių gėrimų parduotuvėje įsigyti nepavyks – nustembančių dėl tvarkos dar pasitaiko

„Iki“ prekybos tinklo teigimu, nustembančių dėl tvarkos nepardavinėti alkoholio Rugsėjo 1-ąją dar pasitaiko.

„Ne todėl, kad nežinotų, o todėl, kad kartais net nepastebi, jog metai apsisuko ir vėl prasidėjo rugsėjis. Pasitaiko, kad pirkėjai, kurie neturi į mokyklą suruošiamų vaikų, pamiršta, kad jau rugsėjo pirmoji ir parduotuvėje nustemba, tačiau jokių probleminių situacijų dėl to nekyla“, – komentuoja „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė.

„Ši tvarka nėra taip gerai žinoma ir iš užsienio atvykusiems pirkėjams, todėl prie alkoholio lentynų mes turime lietuvių bei anglų kalbomis paruoštus plakatus, priminančius apie šią tvarką“, – priduria ji.

Atstovė atkreipia dėmesį, kad ribojimai yra ne tik pirmadienį. Rugpjūčio 31-oji yra sekmadienis, tad gėrimais, kaip ir kiekvieną sekmadienį, bus prekiaujama tik iki 15 valandos.

„Norfa“ sako, jog pasitaiko žmonių, kurie pamiršta apie tvarką, bet labai retai.

„Pasitaiko nustebimo iš užsieniečių arba atskirų asmenų. Mes primename apie šią tvarką, yra plakatai prie kasų ir prie alkoholio skyriaus. Parduotuvės individualiai gali imtis ir kitokių priemonių: apšvietimą pamažinti, patamsinti tą skyrių, dar kažkokių veiksmų imtis. Priminimai yra, pasipiktinimų nėra“, – apibendrina „Norfos“ atstovas Darius Ryliškis.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (NTAKD) aiškina, kad Alkoholio kontrolės įstatyme yra įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais kiekvienų metų rugsėjo 1 dieną. Draudimas prekiauti šią dieną alkoholiniais gėrimais galioja parduotuvėse, tačiau netaikomas vykdant viešojo maitinimo veiklą.

„Departamentas primena, kad norint šią dieną prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietoje, kavinė, baras, restoranas ar pan. turi realiai teikti viešojo maitinimo paslaugas – išpilstyti alkoholinius gėrimus į kavinei įprastą tarą, sudaryti sąlygas alkoholinius gėrimus klientams vartoti tik vietoje“, – sako „Delfi“ komentuoja NTAKD Tabako ir alkoholio skyriaus vedėjas Darius Sadaunykas.

Jis taip pat pabrėžia, kad įstatymas nesuteikia jokių išimčių dėl alkoholinių gėrimų pristatymo laiko, kai alkoholiniai gėrimai užsakomi iš anksto.

„Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada buvo pateiktas užsakymas, alkoholiniai gėrimai negali būti pristatomi rugsėjo 1 dieną, pavyzdžiui, naudojantis maistą pristatančių fizinių ir juridinių asmenų paslaugomis“, – sako skyriaus vedėjas.

Pažymėtina, kad rugsėjo 1 dieną neužtikrinus nustatyto draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais, įmonėms įstatymu numatyta atsakomybė – bauda nuo 144 eurų iki 579 eurų, o už šių reikalavimų pažeidimą, padarytą pakartotinai per dvejus metus nuo baudos paskyrimo, – nuo 579 eurų iki 1448 eurų bauda.

Pernai rugsėjo 1 dieną departamentas negavo skundų dėl tvarkos pažeidimų tą dieną.

NTAKD primena, kad nuo 2006 metų galioja įstatyme įtvirtintas draudimas prekiauti alkoholiniais gėrimais parduotuvėse rugsėjo 1-ąją, Mokslo ir žinių dieną.

Šio draudimo tikslas – ugdyti sąmoningą visuomenę bei priminti, kad alkoholio vartojimas ir mokslas bei žinios – nesuderinami tarpusavyje dalykai.

Prekybos tinklas „Maxima“ teigia, kad nors draudimas galioja jau ne vienerius metus, kartais pirkėjams tenka apie jį priminti.

„Tačiau lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ lankytojai į tokį priminimą reaguoja supratingai ir geranoriškai. Apie draudimą prekiauti alkoholiniais gėrimais Mokslo ir žinių dieną primename informaciniais plakatais“, – komentuoja „Maximos“ atstovas ryšiams su žiniasklaida Titas Atraškevičius.

„Rimi“ sako, jog pasipiktinimų ar nusiskundimų, jog alkoholis neparduodamas, iš esmės neturi.

„Pirkėjai jau yra apsipratę su galiojančiu ribojimu. Jei pirkėjai paklausia, visuomet atsakome jiems, bet papildomos komunikacijos jau pirkėjams nebereikia“, – komentuoja „Rimi“ Rinkodaros ir viešųjų ryšių skyriaus vadovė Dalia Čenkienė.

„Lidl Lietuva“ sako, kad mėginimų pirkti alkoholį rugsėjo 1 dieną praktiškai nepasitaiko.

„Pirkėjų patogumui šią dieną greta alkoholinių gėrimų skyriaus „Lidl“ parduotuvėse bus galima išvysti informacinius ženklus, kurie pirkėjams primins, jog rugsėjo 1-ąją alkoholiniais gėrimais nėra prekiaujama“, – sako „Lidl Lietuvos“ viešųjų ryšių vadovė Lina Skersytė.

Pasak jos, tinklas pastebi tendencijų, jog žmonės vis dažniau renkasi nealkoholinius gėrimus.

„Pavyzdžiui, 2024 metais nealkoholinio alaus pardavimai šoktelėjo net 29 procentais. Stebime, kad nealkoholines gėrimų alternatyvas pirkėjai renkasi ne tik kasdienai, bet ir progoms“, – sako L. Skersytė. Tinklo duomenimis, šiemet Velykų savaitę gėrimų be alkoholio buvo parduota 1,5 karto daugiau nei pernai.

„Klientai vis dažniau ieško sprendimų, kurie tiktų visiems svečiams. Be to, šventiniu laikotarpiu dažnesni ir keliavimai automobiliu, todėl dalis pirkėjų sąmoningai renkasi alternatyvas be alkoholio (…). Galima daryti prielaidą, kad ir Rugsėjo 1-osios šventę daugelis paminės atsigaivindami nealkoholinėmis gėrimų alternatyvomis“, – komentuoja atstovė.

Valstybės duomenų agentūra šių metų gegužę pristatė alkoholio ir tabako vartojimo bei jų padarinių statistiką.

2024 metais vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,2 litro absoliutaus (100 proc.) alkoholio – tai buvo 0,8 litro mažiau nei 2023 metais. Ir tai yra mažiausias legalaus alkoholio vartojimo rodiklis per pastaruosius 10 metų. (Suvartoto alkoholio kiekis apskaičiuojamas taip: legalaus alkoholio pardavimai + užsienyje lietuvių turistų išgertas alkoholis - atvykusių turistų išgertas alkoholis Lietuvoje).

Prekybos duomenys rodo, kad 2024 metais, palyginti su 2023 metais, parduota:

- Alaus – 7,5 proc. mažiau,

- Spiritinių gėrimų – 5,3 proc. mažiau,

- Vyno fermentuotų gėrimų ir alkoholinių kokteilių – 2,1 proc. daugiau:

Nors alkoholio suvartojama mažiau, alkoholinių gėrimų kainos pakilo vidutiniškai 4,5 proc. Labiausiai pabrango viskis (6,3 proc.), vaisių vynas (5,7 proc.), lietuviškas alus (5,2 proc.).

Kainų augimą taip pat paskatino nuo 2024 metų sausio 1 dieną pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

„2024 metų statistiniai duomenys rodo teigiamą tendenciją – legalaus alkoholio ir tabako vartojama mažiau. Tačiau poveikis sveikatai ir socialiniam gyvenimui išlieka reikšmingas – su pasekmėmis dažniau susiduria vyrai ir kaimo gyventojai“, – konstatuoja agentūra.