Ne tik atostogos: visi atvejai, kai galite gauti laisvadienį

Daugeliui atrodo, kad vienintelė galimybė pailsėti nuo darbo – kasmetinės atostogos, tačiau yra ir daugiau atvejų, kai galima gauti papildomų laisvų dienų: nuo mamadienių ir tėvadienių, mokymosi atostogų ir kitų atvejų. „Delfi“ apžvelgia, kada priklauso laisvadieniai ir ką svarbu žinoti.

Turbūt daugelis žino, kad darbuotojams kasmet priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų atostogų, jei dirbama penkias dienas per savaitę, arba 24 darbo dienos, jei dirbama šešias dienas. Tai yra vadinama kasmetinėmis atostogomis.

Dirbant pagal kitokį grafiką, suteikiamos ne trumpesnės kaip keturių savaičių atostogos. Jų metu darbuotojui mokamas vidutinis darbo užmokestis, primena Valstybinė darbo inspekcija.

Kasmetines atostogas galima skaidyti dalimis, tačiau bent viena jų turi trukti ne trumpiau kaip 10 darbo dienų (arba 12 darbo dienų, jei dirbama šešias dienas per savaitę, arba dvi savaites dirbant pagal kitokį grafiką).

Kaip numato Darbo kodeksas, atostogų laikas nustatomas darbuotojo ir darbdavio susitarimu – darbuotojas siūlo pageidaujamą laiką, o darbdavys, atsižvelgdamas į darbo organizavimą, sprendžia dėl jų suteikimo. Vienašališkai nuspręsti, kada darbuotojas atostogaus, darbdavys negali.

Svarbu žinoti, kad už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus, tačiau yra išimčių, kai nesuėjus 6 nepertraukiamojo darbo mėnesiams darbuotojo prašymu kasmetinės atostogos suteikiamos, teigia VDI.

„Antraisiais ir paskesniais darbo metais kasmetinės atostogos suteikiamos bet kuriuo darbo metų laiku, pagal kasmetinių atostogų suteikimo eilę darbovietėje. Tokia eilė sudaroma kolektyvinėje sutartyje ar darbdavio ir darbo tarybos susitarime, arba kitose darbo teisės normose numatyta tvarka nuo birželio 1 d. iki kitų metų gegužės 31 d., jeigu juose nenustatoma kitaip“, – rašo VDI paaiškinime.

Svarbu žinoti ir informaciją apie viršvalandinį darbą, nes už jį darbuotojui gali būti ne tik mokamas didesnis atlygis, bet ir, darbuotojo prašymu, suteikiamas papildomas poilsio laikas.

Tokiu atveju poilsio trukmė turi būti ne trumpesnė nei dirbtų viršvalandžių laikas, o konkretus jo suteikimo laikas derinamas su darbdaviu.

Darbuotojai, ilgą laiką nepertraukiamai dirbantys toje pačioje darbovietėje, gali pretenduoti į papildomas kasmetines atostogas. Pagal Darbo kodeksą, už 10 metų nepertraukiamą darbo stažą pas tą patį darbdavį suteikiamos 3 papildomos darbo dienos atostogų.

Vėliau už kiekvienus kitus 5 nepertraukiamo darbo metus pridedama dar po vieną darbo dieną.

Šios papildomos atostogos suteikiamos kartu su kasmetinėmis atostogomis arba kitu darbuotojo ir darbdavio sutartu laiku. Svarbu žinoti, kad jei darbuotojas turi teisę į papildomas atostogas keliais skirtingais pagrindais, paprastai pasirenkamas tik vienas iš jų – jie nėra sumuojami, nebent teisės aktai numato kitaip, primena VDI.

Nemokamos atostogos gali būti išeitis, kai darbuotojas jau yra išnaudojęs kasmetines atostogas arba jam reikia ilgesnio laisvo laiko dėl asmeninių priežasčių. Jos suteikiamos darbuotojo prašymu, tačiau ne visais atvejais darbdavys privalo su tuo sutikti.

Darbo kodeksas numato situacijas, kai darbdavys privalo suteikti nemokamas atostogas. Tarp jų – darbuotojo santuoka (iki 3 kalendorinių dienų), artimo šeimos nario laidotuvės (iki 5 kalendorinių dienų), sveikatos priežiūros įstaigos rekomenduotas laikotarpis dėl darbuotojo ar šeimos nario slaugos, taip pat tam tikrais atvejais darbuotojams su negalia, auginantiems vaiką su negalia ar slaugantiems neįgalų asmenį bei vaiko tėvui motinos nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų metu. Kitais atvejais nemokamos atostogos suteikiamos tik darbuotojui ir darbdaviui susitarus.

Svarbu žinoti, kad nemokamų atostogų metu darbo užmokestis nėra mokamas, tačiau grįžus į darbą darbuotojui turi būti išsaugotos darbo sutartyje sutartos darbo sąlygos.

Darbuotojai turi teisę į poilsį ir valstybinių švenčių dienomis. Jei šventinė diena sutampa su darbo diena, dirbantiesiems ji tampa apmokamu laisvadieniu, o dirbti tokią dieną galima tik įstatymų numatytais atvejais.

„Švenčių dienomis dirbama tik išimtiniais atvejais: tik darbuotojui sutikus; jei darbas švenčių dienomis numatytas kolektyvinėje sutartyje; jei taikoma suminė darbo laiko apskaita“, – anksčiau „Delfi“ yra aiškinusi VDI.

Jei dėl darbo pobūdžio tenka dirbti per šventinę dieną, už tokį darbą mokamas didesnis atlygis arba, darbuotojui ir darbdaviui susitarus, gali būti suteikta kita poilsio diena.

Be to, darbdaviai privalo trumpinti darbo laiką prieššventinėmis dienomis 1 valanda, nepriklausomai nuo darbo režimo ar grafiko.

Darbo laikas prieššventinėmis dienomis netrumpinamas tik tiems darbuotojams, kuriems taikoma sutrumpinta darbo laiko norma, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialistams, mokytojams, dėstytojams, farmacininkams ir kt., yra teigusi VDI.

Šiemet laukia dar du ilgieji savaitgaliai lapkritį (lapkričio 1-oji (sekmadienis) yra Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-oji – Vėlinės (pirmadienis) ir gruodį (Šv. Kūčios – gruodžio 24 dieną (ketvirtadienis), Šv. Kalėdos sutaps su penktadieniu ir šeštadieniu, o gruodžio 27-oji – sekmadienis).

Nėštumo ir gimdymo atostogos suteikiamos dirbančioms moterims prieš gimdymą ir po jo.

Įprastai jų trukmė yra 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo. Jei gimdymas buvo komplikuotas arba gimė daugiau nei vienas vaikas, po gimdymo suteikiama 70 kalendorinių dienų atostogų.

Nėštumo ir gimdymo atostogų metu darbuotojai išsaugoma darbo vieta, o atitikus socialinio draudimo reikalavimus mokama „Sodros“ motinystės išmoka. Pasibaigus šioms atostogoms, vienas iš tėvų gali pasinaudoti vaiko priežiūros atostogomis iki vaikui sukaks treji metai.

Papildomos poilsio dienos, dar vadinamos mamadieniais ir tėvadieniais, priklauso dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus.

Šiuo metu vieną vaiką iki 12 metų auginantiems darbuotojams priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba darbo laikas sutrumpinamas 8 valandomis per tris mėnesius).

Auginantiems du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį, o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų – dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį. Už šias dienas mokamas darbuotojo vidutinis darbo užmokestis.

Svarbu prisiminti ir Darbo kodekso priimtus pokyčius: nuo 2027 m. sausio 1 d. mamadieniais ir tėvadieniais bus galima naudotis ilgiau – kol vaikui sukaks 14 metų (vietoj dabar galiojančios 12 metų ribos).

Darbuotojams, dirbantiems ilgesnėmis nei aštuonių valandų pamainomis, šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas, kol susidaro visa poilsio diena. Svarbu žinoti, kad mamadieniai ir tėvadieniai nėra kaupiami – jei jais nepasinaudojama, jie nėra perkeliami į kitą laikotarpį ir už juos piniginė kompensacija nemokama.

Vaiko priežiūros atostogos suteikiamos vienam iš tėvų, įtėvių, senelių ar kitam vaiką faktiškai prižiūrinčiam asmeniui iki vaikui sukanka 3 metai. Jomis galima pasinaudoti iš karto po nėštumo ir gimdymo atostogų, jas imti visą laikotarpį arba dalimis, taip pat tėvai gali jas dalytis tarpusavyje.

Vaiko priežiūros atostogų metu darbo vieta darbuotojui išsaugoma. Jei darbuotojas atitinka socialinio draudimo sąlygas, jis gali gauti ir „Sodros“ vaiko priežiūros išmoką.

Primenama, akd darbuotojas gali bet kada nutraukti vaiko priežiūros atostogas ir grįžti į darbą, o tam tikrais atvejais jomis gali pasinaudoti ir kitas iš tėvų, perimdamas vaiko priežiūrą.

Tėvystės atostogos suteikiamos vaiko tėvui arba kitam teisę jas gauti turinčiam asmeniui po vaiko gimimo. Jų trukmė – 30 kalendorinių dienų, o jomis galima pasinaudoti bet kuriuo metu, kol vaikui sukanka vieneri metai. Atostogas galima imti nepertraukiamai arba padalyti į ne daugiau kaip dvi dalis, atsižvelgiant į šeimos poreikius.

Tėvystės atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta. Išmoka mokama asmenims, atitinkantiems ligos ir motinystės socialinio draudimo reikalavimus, už pasirinktą tėvystės atostogų laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų.

Tiems darbuotojams, kurie darbą derina su studijomis apie profesiniu mokymusi, priklauso mokymosi atostogos.

Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams, besimokantiems pagal formaliojo švietimo programas, darbdavys privalo suteikti mokymosi atostogas egzaminams, įskaitoms, baigiamiesiems darbams ar kitoms studijų prievolėms. Per metus gali būti suteikiama iki 30 kalendorinių dienų.

Ar už šį laiką darbuotojui bus mokamas darbo užmokestis, priklauso nuo konkrečios situacijos. Jei darbuotojo ir darbdavio santykiai dėl mokymosi yra susiję su darbo poreikiais arba tai numatyta kolektyvinėje sutartyje ar šalių susitarime, darbuotojui gali būti mokamas vidutinis darbo užmokestis arba jo dalis. Kitais atvejais mokymosi atostogos paprastai suteikiamos be darbo užmokesčio.

VDI atkreipia dėmesį, kad darbuotojas, norėdamas pasinaudoti šia teise, turi pateikti darbdaviui prašymą ir mokymosi įstaigos pažymą ar kitą dokumentą, pagrindžiantį mokymosi atostogų poreikį.

Darbuotojai, paaukoję kraujo ar jo sudedamųjų dalių, taip pat turi teisę į poilsio dieną, o už ją mokamas vidutinis darbo užmokestis.

Be kita ko, darbuotojai turi būti išleidžiami į privalomus sveikatos patikrinimus darbo metu, o nėščiosioms turi būti sudarytos sąlygos apsilankyti sveikatos priežiūros įstaigose neprarandant darbo užmokesčio.

Darbo kodeksas numato teisę ir į nemokamą laisvą laiką dėl neatidėliotinų šeiminių priežasčių, pavyzdžiui, ligos ar nelaimingo atsitikimo šeimoje, kai būtinas darbuotojo dalyvavimas.

Atskirais atvejais darbuotojams gali būti suteikiamos ir kūrybinės atostogos – jos paprastai taikomos mokslo, švietimo ar meno srityse dirbantiems asmenims, jei tai numato teisės aktai arba šalių susitarimas.