Muito mokestis siuntų srautą iš Kinijos smukdė kartais, keičia lietuvių pirkimo įpročius

Europos Sąjungoje (ES) nuo liepos įsigaliojus muitui mažos vertės siuntoms iš trečiųjų šalių, Lietuvos siuntų bendrovės teigia, kad per mėnesį jų srautai mažėjo kartais, o šis pokytis jau pradėjo veikti lietuvių pirkimo e. parduotuvėse įpročius.

„Daryti išvadų iš vieno mėnesio taip pat neskubėtume, nes liepa buvo pokyčių metas ir prireikė laiko, kol prekybininkai prie tų pokyčių taikėsi“, – komentare BNS teigė Lietuvos muitinė.

Lenkijai fiksuojant dviženklį tokių siuntų srauto sumažėjimą naujas mokestis palietė ir Lietuvą, bet išvadas apie pokytį daryti dar anksti, nes tai gali lemti daugiau priežasčių, sako BNS kalbinti siuntų bendrovių atstovai.

Pernai gruodį buvo nuspręsta, kad nuo šių metų liepos 1 dienos visoms į ES importuojamoms 150 eurų vertės neviršijančioms siuntoms iš e. prekybos platformų – „Temu“, „Aliexpress“ ar „Shein“ ir kitų – taikomas trijų eurų mokestis.

Iki tol tokioms siuntoms muitas nebuvo taikomas, o šie laikini pakeitimai skirti suvaldyti mažos vertės prekių iš Kinijos importo antplūdį ir galios iki 2028 metų liepos, tada bus sprendžiama dėl nuolatinio sprendimo.

Kaip BNS teigė Estijos kapitalo pašto paslaugų ir logistikos bendrovės „Omniva“ vadovas Lietuvoje Tadas Drunga, tiesiogiai iš Azijos užsakomų siuntų srautai sumažėjo, tačiau kol kas dar anksti spręsti, ar tai taps ilgalaike tendencija.

„Pastebime skirtumus ir tarp didžiųjų e. prekybos platformų – vienose siuntų apimtys sumažėjo labiau nei kitose. Tam įtakos gali turėti ir tai, kaip skirtingos platformos prisitaikė prie naujų muito ir muitinės reikalavimų bei kokius papildomus mokesčius taiko“, – komentare BNS teigė T. Drunga.

Pasak jo, tikėtina, kad dalį pradinio siuntų sumažėjimo lėmė pirminė vartotojų reakcija į išaugusią galutinę užsakymo kainą: „Ilgesnėje perspektyvoje nesitikime tokio paties masto mažėjimo.“

Tarptautinės Prancūzijos siuntų pristatymo grupės „Geopost“ bendrovės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila pastebi, kad nuo liepos įmonės operuojamų tokių siuntų srautai sumažėjo apie 70 procentų.

Tuo metu Lietuvos pašto, turinčio siuntų savitarnos terminalus „LP Express“, atstovas spaudai Lukas Zadarackas pažymi 30 proc. sumažėjusius importo iš trečiųjų šalių srautus.

Anot jo, tam įtakos turėjo ir liepos pradžioje trumpam įsigaliojęs Lietuvos muitinės reikalavimas deklaruojant siuntas pateikti EORI kodą, kuris vėliau buvo panaikintas: „Vertinant liepos rezultatus svarbu atsižvelgti ir į šiuos laikinus administracinius pokyčius.“

„Dalį šio kritimo lemia ir sezoniškumas, nes vasarą bendras siuntų srautas įprastai mažėja“, – BNS teigė Suomijos „Posti Group“ priklausančios siuntų pristatymo įmonės „SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje Vaidotas Kirkickas.

Logistikos bendrovės „Venipak“, neseniai paskelbusios apie susijungimą su „DHL eCommerce“ – „DHL Group“ el. komercijos padaliniu – komercijos vadovas Olgerdas Janovičius pažymi, kad šiuo metu stebimi ne tik mažėjantys siuntų srautai iš Kinijos, bet ir spartus rinkos prisitaikymas.

„Dalis Kinijos platformų ir pardavėjų pokyčiui ruošėsi iš anksto, stiprino savo veiklą Europoje ir plėtė čia esančių sandėlių tinklą. Kiti šiuos sprendimus pradėjo aktyviau vystyti tik įsigaliojus naujai tvarkai“, – teigė O. Janovičius.

Pasak jo, mažėjantis siuntų skaičius nebūtinai reiškia tokį pat pirkimų iš Kinijos platformų sumažėjimą – dalis pardavėjų keičia logistikos modelį ir prekes pirmiausia nukreipia į Europos terminalus, kur jos „išmuitinamos“.

Savo ruožtu Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) BNS teigė nerenkanti duomenų apie mažos vertės siuntas iš pašto paslaugų tiekėjų.

Lietuvos muitinės BNS pateiktais duomenimis, mažos vertės siuntoms iš Kinijos šių metų pradžioje augus nuo gegužės jų srautas staiga smuko, o nuo liepos – beveik išnyko.

Anot muitinės, liepą deklaruota 7,2 tūkst. tokių siuntų – 61,3 karto mažiau nei tuo pat metu pernai (441,3 tūkst. siuntų). Iš visų šalių deklaruota 41,1 tūkst. mažos vertės siuntų – 12,1 karto mažiau (499,8 tūkst.).

Liepos mėnesį mažos vertės siuntos iš Kinijos sudarė 18 proc. visų deklaruotų siuntų. Tuo metu sausį, kada fiksuotas 1,7 karto jų augimas, siuntos iš Kinijos sudarė 91 proc. visų siuntų.

Kalbant apie vartotojų įpročių pokyčius, anot „Omniva“ vadovo Lietuvoje T. Drungos, tikėtina, jog sumažės skirtingų prekių kategorijų skaičius vienoje siuntoje.

„Vartotojai atidžiau rinksis, ką perka, ir rečiau į pirkinių krepšelį dės nebrangias, iš anksto neplanuotas skirtingų kategorijų prekes vien todėl, kad jos pigios. Tai atitinka ir vieną iš naujojo importo muito tikslų – mažinti perteklinį vartojimą“, – BNS teigė T. Drunga.

Tačiau, pasak jo, kol kas dar anksti daryti išvadas, nes net ir įskaičiavus naują muitą, kai kurias prekes daliai vartotojų gali būti pigiau užsisakyti tiesiogiai iš Azijos.

Anot „DPD Lietuvos“ atstovo T. Vaišvilos, smarkiai kritus mažos vertės siuntų skaičiui iš Kinijos, situacija ilguoju laikotarpiu turėtų normalizuotis – žmonės, tikėtina, pirks daugiau prekių vienu metu.

„Žmonės prekes galbūt pirks pakuotėmis, sakykim, jei dabar pirko tris kojinių poras, tai pirks gal 12 kojinių, kurioms papildomi trys eurai ne tokią didelę įtaką turės. Manau, kad ir „Temu“, „Shein“ taip pat reaguos ir turbūt didins pakuočių apimtis“, – BNS sakė įmonės komunikacijos vadovas.

„Vartotojų elgsenai įtakos galėjo turėti ir sumažėjusios didžiųjų tarptautinių e. prekybos platformų investicijos į rinkodarą bei akcijas. Pastebime, kad pirkėjai atidžiau vertina galutinę prekės kainą, pristatymo kaštus ir papildomą mokestinę naštą, spręsdami, ar konkretus pirkinys vis dar yra patrauklus“, – sako Lietuvos pašto atstovas L. Zadarackas.

„Venipak“ komercijos vadovas O. Janovičius sako, kad dalis Lietuvos vartotojų skubėjo apsipirkti iki liepos 1 dienos. Be to, jie ieško, kur tą patį produktą galima įsigyti pigiau, ir tikrina, ar prekė bus siunčiama iš Kinijos, ar iš Europos sandėlio: „Mažėjimas labiau pastebimas tarp rečiau ar impulsyviai pirkdavusių vartotojų. Reguliariai šiose platformose apsiperkantys žmonės ir toliau ieško būdų, kaip papildomų kaštų išvengti arba juos sumažinti.“

Tuo metu „SmartPosti“ operacijų vadovas Lietuvoje teigia, kad didelių pirkimo įpročių pokyčių kol kas nefiksuoja, tačiau siuntos iš Kinijos kaip tik tapo mažesnės.

„Tikėtina, kad pirkėjai perka tikslingiau ir į krepšelį deda mažiau prekių. Tai rodo ir siuntų dydžiai: XS ir S siuntų dalis bendrame Kinijos sraute išaugo 16 proc., o XL siuntų dalis sumažėjo 7 proc.“, – aiškino V. Kirkickas.

BNS rašė, kad įsigaliojus muitui smarkiai krito iš kiniškų internetinių platformų prekių užsisakančių lenkų skaičius: „Temu“ vartotojų skaičius, palyginti su praėjusių metų liepa, sumažėjo daugiau nei 20 proc., „AliExpress“ – daugiau nei 15 procentų.

ES finansų ministrai pernai lapkritį susitarė panaikinti visoje ES taikomą muitų lengvatą mažos vertės siuntoms iš Kinijos platformų, o gruodį nusprendė nuo šių metų liepos visoms tokioms siuntoms taikyti trijų eurų mokestį.

Trijų eurų muitas taikomas kiekvienam skirtingam produktų tipui siuntoje – jei vienoje siuntoje yra kelių skirtingų rūšių prekės, mokestis taikomas daugiau nei vieną kartą.

Lietuvos muitinė yra teigusi, kad mažos vertės siuntoms taikomas atleidimas nuo importo muito sudaro nesąžiningas konkurencijos sąlygas ES pardavėjams. Be to, šios siuntos dažnai siejamos su sukčiavimo atvejais, kelia riziką vartotojų sveikatai, saugumui ir aplinkai.

Tuo metu „Artea“ vyriausioji ekonomistė I. Genytė-Pikčienė yra pabrėžusi, kad Kinijos įmonės bandys apeiti muitus pirmiausia siųsdamos prekes į sandėlius Europos šalyse ir tik vėliau iš jų – pirkėjams.

Praėjusiais metais į ES iš užsienio buvo įvežta beveik 6 mlrd. mažų mažmeninės prekybos sektoriaus siuntinių, 2024 metais – 4,6 mlrd. tokių siuntų, o dauguma jų atkeliavo iš Kinijos.

Siekdama pagerinti prekių sekimą, ES nuo šių metų lapkričio 1 dienos įves privalomą reikalavimą pateikti informaciją apie produktus.