Ministerija Kauno rajono savivaldybės melioracijos projektui skirs apie ketvirtį milijono eurų

Žemės ūkio duomenų centras balandžio 8 d. paskelbė šešių rajonų savivaldybių projektus, kuriems Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) numato skirti daugiau kaip 1 mln. Eur. Įgyvendinant šiuos projektus bus atkuriamas melioracijos sistemų funkcionalumas, mažinami apleistos žemės plotai ir sudaromos sąlygos daugiau žemės naudoti pagal jos paskirtį, praneša ŽŪM.

Šiame etape planuojamas finansavimas Panevėžio ir Kauno rajonų savivaldybių projektams, kuriems numatoma skirti po 270 tūkst. eurų, Trakų rajono savivaldybei – 269,1 tūkst. Eur, Plungės rajono savivaldybei – apie 169,045 tūkst. Eur, o Kėdainių ir Klaipėdos rajonų savivaldybių projektams – po 54 tūkst. Eur.

„Melioracijos atnaujinimas šiandien yra ne pasirinkimas, o būtinybė. Nuo šios infrastruktūros būklės tiesiogiai priklauso, ar žemė gali būti naudojama pagal paskirtį, ar ūkininkai gali dirbti stabiliai, o regionai – išlaikyti savo gyvybingumą. Todėl investicijas nukreipiame ten, kur jų labiausiai reikia – kad būtų atkurtas melioracijos sistemų veikimas, mažinami apleistos žemės plotai ir sudaromos sąlygos daugiau žemės grąžinti į naudojimą“, – sako žemės ūkio ministras Andrius Palionis.

Paraiškos buvo renkamos nuo 2026 m. sausio 7 d. iki vasario 18 d. pagal 2025–2027 m. programos priemonę, skirtą atkurti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir sistemų funkcionalumą ir užtikrinti galimybę žemę naudoti pagal pagrindinę jos paskirtį.

Projektai buvo atrenkami pagal nustatytus prioritetus ir reikalavimus, vertinant planuojamų darbų ir kaštų pagrįstumą, melioracijos statinių būklę, numatomą apleistos žemės plotų mažinimą, rekonstruojamų statinių apimtį, nusidėvėjimo lygį, projektų teritorijose esančios blogos būklės melioruotos žemės mastą ir dirvožemio našumo balą.

Svarbiausias šios priemonės principas – prioritetas teikiamas projektams, kurių teritorijose blogos būklės melioruota žemė persidengia su apleistos žemės plotais. Tai reiškia, kad investicijos nukreipiamos ten, kur jos gali sukurti didžiausią praktinę naudą – padėti atkurti sausinimo sistemų veikimą ir sugrąžinti žemę į aktyvų naudojimą.

Iš viso finansavimo paraiškas pateikė septynios savivaldybės, o po atlikto vertinimo ir paraiškų patikslinimo reikalavimus atitiko šešios.

Plungės ir Trakų rajonų savivaldybių projektuose planuojama rekonstruoti magistralinius griovius, vamzdines pralaidas ir drenažo žiotis.

Kitų – Panevėžio, Kauno, Kėdainių ir Klaipėdos rajonų – savivaldybių projektuose numatyta rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius rinktuvus ir drenažo žiotis, o kai kur – ir vandens nuleistuvus.

Projektai turės būti įgyvendinti per 18 mėnesių nuo sutarčių pasirašymo dienos. Per šį laikotarpį turės būti atlikti numatyti darbai, pateikti visi reikalingi dokumentai ir pilnai atsiskaityta už panaudotas lėšas.

Pagal priemonės sąlygas, finansuojama iki 90 proc. tinkamų projekto išlaidų, todėl ne mažiau kaip 10 proc. turi prisidėti pačios savivaldybės. Toks modelis padeda užtikrinti ir rajonų savivaldybių atsakomybę už projektų įgyvendinimą, ir tvaresnį investicijų planavimą.

Numatoma, kad įgyvendinus projektus bus atkurtas melioracijos sistemų veikimas, sumažės apleistos žemės plotai, gerės ūkininkavimo sąlygos ir bus sudarytos prielaidos efektyviau naudoti žemę regionuose.

Šių projektų svarbą dar labiau išryškina bendras melioracijos mastas Lietuvoje. Žemės ūkio duomenų centro duomenimis, šalyje sausinama beveik 3 mln. ha žemės, o melioracijos statinių nusidėvėjimas jau viršija 75 proc., todėl melioracijos atnaujinimas išlieka vienu svarbiausių ilgalaikių uždavinių.