Kauno savivaldybės biudžetą valstybė papildė 17,6 mln. eurų

Tebesitęsiant 2026-iesiems, tikimasi sulaukti dar didesnių įplaukų. Nes vien AB „Via Lietuva“ yra dabar paskyrusi Kaunui 14,8 mln. eurų. Šie pinigai pasieks antrąjį pagal didumą Lietuvos miestą tuomet, kai jame bus atlikti bei įvertinti šiems metams suplanuoti konkretūs gatvių remonto ar tiesimo darbai, kuriuos numatyta finansuoti ir valstybės biudžeto lėšomis.

Savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų duomenimis, Kaunui šiuo metu sekasi vykdyti 2026-ųjų biudžeto pajamų surinkimo planus. Dviejų mėnesių (sausio bei vasario) užduotys įvykdyta. Tai nuteikia optimistiškai, kad pavyks įvykdyti visą šių metų pirmojo ketvirčio planą. Kol kas dar tebeplaukia sąskaitos. ir Valstybinė mokesčių inspekcija nėra paskaičiavusi visų kovo mėnesį surinktų pajamų. Didžiausią dalį jų sudaro per VMI mokamas Kaune deklaravusių savo gyvenamąją vietą gyventojų pajamų mokestis.

Paskyrus dalį numatytų valstybės dotacijų, Kauno miesto savivaldybės taryba kovui baigiantis, pritarė patikslintam savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planui. Didžiausia Kaunui paskirtų valstybės biudžeto lėšų dalis (7 mln. 679 eurų) yra dotacija švietimo įstaigų pedagogų, išlaikomų iš savivaldybės biudžeto lėšų, padidintam darbo užmokesčiui mokėti, 2 mln. 857,4 tūkst. eurų – speciali tikslinė dotacija mokinių, atvykusių iš Ukrainos, ugdymo reikmėms finansuoti, 56 tūkst. eurų dotacijos suplanuota išlaidoms, patirtoms teikiant paramą užsieniečiams, turintiems teisę į laikinąją apsaugą, arba kuriems ji suteikta, padengti.

Tikslinant miesto savivaldybės biudžetą, besimokančių kauniečių profesiniam orientavimui numatyta skirti 1 mln. 272,2 tūkst. eurų valstybės dotacijos lėšų, o speciali tikslinė dotacija (43,3 tūkst. eurų) skiriama koordinuotai teikiamoms paslaugoms vaikams finansuoti.

Greta suplanuotų tam tikslui savivaldybės biudžeto lėšų valstybė šiemet Kaunui skyrė 565,9 tūkst. eurų dotacija būstų pritaikymui asmenims su negalia finansuoti. Sausio pabaigoje Kauno savivaldybė viešai paskelbė sulaukianti vis daugiau prašymų pritaikyti būstus neįgaliesiems. Ir dažnas jų imasi tai organizuoti savarankiškai, sudarydamas sutartį su savivaldybe bei pasirinkdamas vieną iš jos sąraše nurodytų patikimų rangovų.

Anot savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, minimoje sutartyje numatoma maksimali suma neįgaliojo gyvenamosios vietos pertvarkymui, ir tos išlaidos bus dengiamos iš biudžeto lėšų. Sudarius sutartį, gyventojai renkasi rangovą, kuris atlieka darbus bei sutinka nukelti atsiskaitymo terminą. Užbaigus būsto pritaikymą neįgaliųjų poreikiams, savivaldybė atsiskaito su asmeniu, o jis – su rangovu. Tokiu būdu daug greičiau pagerinamos gyvenimo sąlygos ir neprarandamos lėšos, kurios tais metais miestui skirtos neįgalių asmenų būstų pertvarkymui.

„Kasmet sulaukiama vis daugiau besikreipiančių dėl būsto pritaikymo negalią turintiems asmenims. Šie darbai dažnai „nepopuliarūs“ tarp rangovų, todėl daliai interesantų tenka laukti eilėje. Žinoma, tam turime alternatyvą, – asmenys gali sudaryti sutartį su savivaldybe ir būstus pertvarkyti savarankiškai, o tuomet - gauti kompensaciją už atliktus darbus. Pernai tokia galimybe pasinaudojo net 27 būstų savininkai“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja Jolanta Baltaduonytė.