„Mere“ lentynos – pilnos lietuviškų produktų, bet verslai kalti nesijaučia

Naujienų portalas perduotame komentare užtiktrina, kad vertins galimybes teikti siūlymus dėl ribojamųjų priemonių nustatymo ES sankcijų režime nurodytos įmonės akcininkams, ar kitiems susijusiems asmenims, kurių veikla tiesiogiai arba netiesiogiai remia Rusijos agresijos karą prieš Ukrainą.

Lrytas rašė, kad dalis šalių „Mere“ parduotuvėms jau užtrenkė duris. Tarp jų – Ukraina, Jungtinė Karalystė, Belgija, Ispanija. „Mere“ veiklą nutraukė ir Lenkija. Tai vyko po to, kai šalies vidaus reikalų ministerija į sankcionuojamų bendrovių ir asmenų sąrašą įtraukė prekybos tinklą „Mere“ ir jo savininkus rusus.

Tuo metu Lietuvoje rusiško kapitalo įmonė „Valientė“, kuri yra viena iš dviejų parduotuvių tinklo „Mere“ valdytojų, pernai fiksavo 1,1 mln. grynąjį pelną. Tai, kad Lietuvoje vis dar veikia verslas, teikiantis tiesioginę naudą rusų verslininkams, ėmė neraminti ir politikus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN) pareiškė, kad ji kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją (URM) prašydama įvertinti situaciją ir imtis priemonių ar veiksmų, kad su Rusija siejamam tinklui būtų taikomos tarptautinės sankcijos. Tai reikštų, kad šio prekybos tinklo parduotuvės Lietuvoje nebegalėtų tęsti veiklos.

URM teigimu, efektyviausios ir paveikiausios yra Europos Sąjungos (ES) lygmeniu nustatytos sankcijos. Atsižvelgiant į tai, URM Lrytas

Tačiau kol nėra politinio sprendimo, „Mere“ sėkmingai tęsia veiklą. O tai, kad šių parduotuvių lentynose netrūksta lietuviškos produkcijos, nepraslydo pro akis vienai portalo skaitytojai.

Agnė (tikras vardas redakcijai žinomas) atkreipė dėmesį, kad lietuviškos kilmės produktų prekybos tinkle „Mere“ – nemažai. Jai pasirodė įdomu tai, kad tokie didieji šalies verslai ir savo sektorius atstovauti siekiantys gamintojai iki šiol nepasirūpino tiekimo kontrole, nors ir skelbė apie visų verslo ryšių nutraukimą su rusiško kapitalo tinklais.

Itin gausus asortimentas „Mere“ parduotuvių lentynose yra iš „Krekenavos agrofirmos“. Čia galima įsigyti dešrų, dešrelių ir kitokių mėsos gaminių.

Minimos įmonės rinkodaros vadovas Marius Jofė komentuodamas, kodėl yra prekiaujama su rusiško kapitalo įmone, iš kurios tiesioginę naudą gauna Rusijos verslininkai, teisinosi, kad prekybos tinklas „Mere“ yra Lietuvoje legaliai veikiantis subjektas, kuriam šiuo metu nėra taikomos jokios sankcijos ar apribojimai.

„Jei ateityje bus priimti sprendimai, draudžiantys ar ribojantys bendradarbiavimą su šiuo tinklu, be abejo, mes jų laikysimės ir produkcijos tiekimą nutrauksime“, – scenarijų, kuriam išsipildžius nutrauktų ryšius su „Mere“, pateikia M. Jofė.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/01/28/112/prekybos-tinkle-mere-kratos-tiriama-prekyba-padirbta-buitine-chemija/

Jis taip pat pabrėžia, kad „Krekenavos agrofirma“ pozicija dėl karo yra aiški ir vienareikšmiška – nuo pat pirmųjų karo dienų remia Ukrainą.

„Skiriame nuolatinę piniginę paramą, esame įdarbinę ir apgyvendinę maždaug 100 ukrainiečių. Taip pat ženkliai prisidėjome prie „Žalgirio“ arenoje organizuoto „Kalush“ orkestro koncerto, o Lietuvoje gyvenantiems ukrainiečiams padovanojome 1000 bilietų. Aiškiai smerkiame Rusijos agresiją ir laikomės vakarietiškų demokratijos principų“, – tikina M. Jofė.

Paklaustas, kaip jis žiūri EIMIN ir URM bendras pastangas sankciuoti „Mere“ savininkams, „Krekenavos agrofirmos“ rinkodaros vadovas teigia, kad jas vertina.

„Jei tokie apribojimai bus įvesti, mes jų laikysimės“, – priduria jis.

„Kėdainių konservų fabriko“ įmonės atstovai atsiųstame komentare tvirtina, kad turėdami beveik visų Lietuvos parduotuvių padengimą savo produkcija, jie laikosi principo nedaryti išimčių atskiroms prekybos vietoms.

„Su didžiaisiais prekybos tinklais bendradarbiaujame tiesiogiai, o su mažesniais prekybos tinklais ar pavienėmis parduotuvėmis – per didmenininkus“, – aiškina „Kėdainių konservų fabriko“ atstovai.

Jų teigimu, būtent didmenininkai užtikrina, kad jų produkcija pasiektų įvairias parduotuves, tarp jų, galimai, ir „Mere“.

„Gaminame Lietuvoje ir tiekiame produkciją Lietuvos vartotojui, kuris demokratinėje valstybėje pats sprendžia, kur apsipirkti“, – teigia įmonės specialistai.

Tuo metu Vilniaus universiteto ekonomikos docentas Algirdas Bartkus smalsumo vedinas prieš kelis metus pats apsilankė „Mere“ parduotuvėje, Vilniuje. Jam ji nepaliko gero įspūdžio. Jis ją vadino „vargo gadyne“ ir sakė, kad žmonės čia apsiperka „jei yra kapitaliniame skurde“.

Ekonomistas sako, kad parduotuvė primena didelį sandėlį, prekių išdėstymui trūksta tvarkos.

„Jei būtų sugriežtinamos prekybai taikomos sąlygos, tai pabrangintų „Mere“ veiklos kaštus ir ji nebegalėtų taip pigiai parduoti prekių. Kituose prekybos centruose yra kiek brangiau ir dėl to, kad ten yra švaru, palaikoma higiena. <...> Kita problema – skurdas. Jei žmonės galėtų – ten nepirktų, bet reikia žmones traukti iš skurdo“,– svarstė A. Bartkus.

Vis tik, ekonomisto manymu, „Mere“ veikla nėra labai sėkminga Lietuvoje.

„Manau Rusijos federacijos verslininkai iš jos labai daug naudos negauna. Bet visai kitas dalykas – moralė. Nors ekonominės ES sankcijos nepraklupdė Rusijos kaip buvo tikėtasi, tai dar nereiškia, kad sankcijų nereikia. Jas reikia taikyti, nes tai rodo mūsų pasirinkimą. Tai – etikos ir moralės dalis“, – pabrėžia ekonomistas.

Jo manymu, lietuviškoms įmonėms, kurios vis dar tiekia prekes „Mere“ parduotuvėms – derėtų susimąstyti.

„Ar tikrai nėra kitų realizacijos kelių savo prekėms? <...> Tokia kaip „Krekenavos agrofirma“ tikrai galėtų neprekiauti („Mere“ parduotuvėse – aut. past.), nes ji tikrai turi savo kanalus. – kelia klausimą A. Bartkus. – Manau, kad Kremlius apie tokį parduotuvių tinklą kaip „Mere“ nei girdėjo, nei sapnavo. Bet jei verslai neprekiautų tokiose parduotuvėse, aiškiai siųstų žinutę Rusijos federacijos verslininkams, kad jų šalies vykdoma politika – nepriimtina, susimąstykite.“