Lietuvoje kasmet bankrutuoja daugiau nei 1 tūkst. įmonių, jos iki bankroto vidutiniškai veikė maždaug 9 metus ir keturis mėnesius, rodo bendrovės „Creditreform“ tyrimas.
Išanalizavusi apie 33 tūkst. nuo 1993 metų bankrutavusių įmonių duomenis, „Creditreform“ nustatė, kad maždaug pusė bankrutavusių įmonių veiklą nutraukia po 7,5 metų.
Dažniausiai veiklą priverstos nutraukti naujų statybos įmonės (7,5 proc. visų bankrotų), logistikos bendrovės (6 proc.), viešojo maitinimo įstaigos (4,4 proc.) bei maisto ir gėrimų mažmeniniai prekybininkai (2,5 proc.), penktadienį pranešė „Creditreform“.
„Bankrotai labiausiai koncentruojasi srityse, kuriose vyrauja intensyvi konkurencija ir didelis ekonominių svyravimų poveikis“, – rašoma pranešime.
Tyrimas rodo, kad ketvirtadalis įmonių bankrutavo per pirmuosius 4–5 veiklos metus, tokia pat dalis išsilaikė ilgiau nei 12 metų.
Greičiausiai bankrutavusi bendrovė – bankrotą po 19 dienų nuo įsteigimo paskelbusi Alytaus valstybinė mineralinės vatos gamykla, o ilgiausiai veikusi – po 35 metų bankroto procedūras inicijavusi autotransporto bendrovė „Galaka”.
„Tarp ilgiausiai gyvavusių ir bankrutavusių verslų dominuoja senos pramonės ir statybos įmonės. Nemaža jų dalis bankrutavo po 2008 metų finansų krizės ar 2015–2020 metais“, – teigiama pranešime.
Analizės duomenimis, vienas didžiausių bankrotų pikų fiksuotas 2009 metais po pasaulinės finansų krizės, kitas ryškus šuolis – 2017–2018 metais.
Anot „Creditreform“, iš visų nuo 1993 metų bankrutavusių įmonių 34,5 proc. buvo Vilniaus mieste, kituose keturiuose didžiausiuose miestuose – 37,3 proc., likusioje Lietuvoje – 28,2 procento.
Šiuo metu 92,9 proc. visų analizuotų bankroto bylų jau yra baigtos, nutraukta 1,6 proc., o 5,5 proc. dar vykdomos.