Kelionių sektorius susiduria su aviacinio kuro kainų šuoliu: dalį kaštų moka keliautojai

Dėl besitęsiančio karinio konflikto Artimuosiuose Rytuose augančios degalų kainos veikia ir Lietuvos kelionių sektorių, teigia Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė. Pasak jos, šalies kelionių organizatoriai tokiam kainų šuoliui nebuvo pasirengę, dėl to keliautojams neišvengiamai tenka taikyti laikiną aviacinio kuro mokestį.

„Natūralu, kad keliautojams tai nėra džiuginančios naujienos, kai juos pasiekia kelionių organizatorių laiškai, jog teks prisimokėti keliaujant. Tačiau tai yra siekis išlaikyti kelionių organizatorių likvidumą, nes jų patiriamos išlaidos yra labai didelės ir tokių kaštų, kurie galėtų amortizuoti šios dienos sąnaudas, kelionių organizatoriai nebuvo nusimatę. Sunku įsivaizduoti verslą, kuris galėjo numatyti, kad taip stipriai pasikeis kuro kainos“, – Eltai komentavo ji.

M. Plepytė-Rainienė pažymi, kad papildomo mokesčio dydis nėra vienodas – jis priklauso nuo skrydžio trukmės ir krypties. Pavyzdžiui, skrendant į Tenerifę jis bus didesnis nei keliaujant į Bulgariją. Be to, kiekvienas organizatorius, pasak jos, taiko savo strategiją – vieni mokestį fiksuoja ilgesniam laikui, kiti jį perskaičiuoja kas mėnesį, vertindami rinkos situaciją.

„Norėtųsi tikėti, kad artimiausiu metu jau turėsime pastovumą, kad turėsime mažesnes kainas ir kelionių organizatoriai galės atšaukti kuro mokesčių taikymą arba jo net ir nebetaikyti. Tačiau, natūralu, jog bent artimiausioje ateityje tokio pobūdžio sprendimai yra sunkiai įsivaizduojami“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.

Pasak kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovės Ingos Aukštuolytės, aviacinio kuro kainos per gana trumpą laiką išaugo iki 95 proc., o keliautojams taikomas degalų mokestis padengia tik dalį padidėjusių sąnaudų.

„Jei anksčiau aviacinis kuras sudarė apie 30 proc. skrydžio savikainos, dabar ši dalis yra išaugusi iki 50 proc. Kelionių organizatoriai didžiąją dalį išaugusių kaštų amortizuoja savo sąskaita“, – nurodė I. Aukštuolytė.

Ji prognozuoja, kad išaugusios kainos gali tapti nauja realybe, o ne laikinu svyravimu.

„Tendencijos rodo, kad artimiausiu metu degalų kainos nemažės. Tai lemia ne tik geopolitiniai veiksniai Artimuosiuose Rytuose, bet ir aviacinio kuro trūkumas pasaulinėje rinkoje“, – teigė „Tez Tour“ atstovė.

Nepaisant kylančių aviacinio kuro kainų, jos teigimu, kelionių rinka išlieka stabili. Tai, kad lietuviai toliau aktyviai perka keliones, teigia ir kelionių organizatorės „Itaka“ rinkodaros vadovas Baltijos šalyse Justinas Šlopšnys.

„Lygindami pirmųjų trijų šių metų mėnesių pardavimus, matome, jog susidomėjimas kelionėmis niekur nedingo, tačiau keliautojai linkę rinktis kitas kryptis. Pastebime sumažėjusį keliautojų susidomėjimą atostogomis Egipte, Turkijoje ir Kipre. Tuo pačiu matome augantį keliautojų susidomėjimą kryptimis Europoje (...), taip pat salomis Atlanto vandenyne“, – komentavo J. Šlopšnys, pažymėdamas, kad nepaisant iššūkių įmonės organizuojamų kelionių marža išliko nepakitusi.

Nors keliautojų srautai išlieka aktyvūs, M. Plepytė-Rainienė pabrėžia, kad sektoriui stabilizuoti būtina valstybės parama.

„Mes (Lietuvos turizmo asociacija – ELTA) kreipėmės į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir pateikėme siūlymus, kurie galėtų pagelbėti turizmo verslo sektoriaus atstovams, kokios priemonės yra ne tik reikalingos, bet šioje situacijoje jau ir privalomos, siekiant užtikrinti kelionių organizatorių veiklos tęstinumą ir likvidumą. Viena iš priemonių yra garanto laidavimas, skirtas lengvatinėms paskoloms kelionių organizatoriams įsigyti“, – sakė ji.

„Norėtųsi tikėti, jog operatyviai turėsime galimybę pasinaudoti tomis priemonėmis. Nesinorėtų, kad reikėtų laukti labai ilgai. Įsiklausymą į mūsų prašymus iš ministerijos pusės mes turime, tiesiog norėtųsi operatyvesnių žingsnių“, – kalbėjo Lietuvos turizmo asociacijos vadovė.

Kaip skelbta, nuo karo pradžios vasario 28 dienos Hormuzo sąsiauris, kuriuo vyksta penktadalis pasaulinio naftos ir gamtinių dujų transporto, faktiškai yra blokuojamas Irano.

Be to, Iranas atakavo naftos infrastruktūrą keliose Persijos įlankos šalyse bei tanklaivius. Dėl to smarkiai išaugo dujų ir naftos kainos.