Kaip saulės elektrinė gali „maitinti“ elektromobilių įkrovimo stotelę?

Vis daugiau Lietuvos gyventojų domisi, kaip saulės elektrinė gali maitinti elektromobilių įkrovimo stotelę ir ar toks sprendimas iš tiesų atsiperka.

Saulės elektrinė leidžia pasigaminti elektros energijos iš atsinaujinančio šaltinio. Šią energiją galima panaudoti namų apšvietimui, buitinėms reikmėms, šildymui, o turint elektromobilį ir jo įkrovimui. Tokiu būdu transporto priemonė ne tik nesukelia CO₂ emisijų, bet ir naudoja energiją, kuri yra pagaminta tiesiog jūsų kieme.

Toks derinys ypač naudingas tiems, kurie daug važinėja. Kiekvienas nuvažiuotas kilometras tampa pigesnis, o ilgainiui investicija atsiperka.

Praktinis sprendimas paprastas: saulės elektrinė pagamina elektros energiją, ši patenka į jūsų namų tinklą, o iš ten – į elektromobilio krovimo stotelę. Jei saulės elektrinė pagamina daugiau energijos, nei tuo metu sunaudojama, perteklius gali būti nukreiptas į automobilio bateriją.

Šiuolaikinės elektromobilių krovimo stotelės dažnai turi vadinamąją „smart charging“ funkciją, kuri padeda nustatyti, kad automobilis būtų kraunamas tik tada, kai yra perteklinės elektros gamybos iš saulės. Taip efektyviai išnaudojama visa atsinaujinanti energija.

Įsivaizduokime vidutinę 10 kW saulės elektrinę Lietuvoje. Ji per metus gali pagaminti apie 10 000 kWh elektros energijos. Elektromobiliai vidutiniškai sunaudoja 15–20 kWh šimtui kilometrų. Tai reiškia, kad vien tik tokia elektrinė teoriškai galėtų suteikti energijos ~50 000–65 000 kilometrų per metus.

Žinoma, viskas priklauso nuo to, kiek elektros sunaudoja pats namas. Jei šeima suvartoja, tarkime, 5000 kWh per metus, likusią dalį galima skirti elektromobiliui. Tokiu atveju kasmet būtų galima nuvažiuoti apie 25 000–30 000 kilometrų visiškai nemokamai, naudojant savo elektrą.

Kad saulės elektrinė galėtų maitinti elektromobilių įkrovimo stotelę, reikia kelių sąlygų.

1. Tinkamos galios saulės elektrinės. Jei norima ne tik aprūpinti namą, bet ir krauti automobilį, verta rinktis didesnę elektrinę (dažniausiai 8–12 kW).

2. Išmaniosios krovimo stotelės. Jos leidžia automatiškai pritaikyti krovimą prie elektros gamybos.

3. Pakankamos namų elektros įvado galios. Jei elektros įvadas silpnas, gali tekti kreiptis į ESO dėl jo didinimo.

4. Baterijų integracijos (nebūtina, bet naudinga). Jei norima krauti automobilį vakare ar naktį, kai saulė nebešviečia, verta įrengti akumuliacijas, kurios sukaups dieną pagamintą energiją.

Turint saulės elektrinę – elektromobilio krovimas tampa itin pigus. Įprastai 100 km su elektromobiliu, kraunant iš tinklo, kainuoja apie 2,5–3 eurus. Jei naudojama saulės elektrinė – tokia kaina praktiškai krenta iki nulio, išskyrus elektrinės įrengimo atsipirkimo kaštus.

Pasak energetikos eksperto Mariaus: „Kai elektromobilį krauname tiesiai iš saulės elektrinės, vieno kilometro kaina sumažėja iki simbolinio dydžio. Tai ne tik finansinė nauda, bet ir psichologinis komfortas. Važiuoji žinodamas, kad tavo transportas visiškai švarus.“

Toks sprendimas leidžia ženkliai sumažinti anglies dioksido emisijas. Pavyzdžiui, vidutinis automobilis per metus, nuvažiuodamas 15 000 km, išmeta apie 2–2,5 tonos CO₂. Jei tokį atstumą nuvažiuoja elektromobilis, kraunamas iš saulės elektrinės, emisijos praktiškai siekia nulį.

Tai svarbus indėlis į klimato kaitos mažinimą, ypač žinant, kad transporto sektorius yra vienas didžiausių taršos šaltinių Lietuvoje.

Saulės elektrinė ir elektromobilių įkrovimo stotelė – tai puikus duetas, kuris leidžia ne tik sutaupyti, bet ir gyventi tvariau. Tinkamai apskaičiuota elektrinė gali patenkinti tiek namų, tiek elektromobilio poreikius, o integravus išmanias valdymo sistemas – išnaudoti kiekvieną pagamintos elektros kilovatvalandę.