Kaip pasiruošti galimam VMI patikrinimui?

Pranešimas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos daugeliui verslininkų sukelia nerimą, net jeigu įmonė sąmoningai neslėpė pajamų ir nevengė mokesčių. Problemų gali atsirasti dėl pavėluotai pateiktos deklaracijos, neteisingai pritaikyto PVM tarifo, su veikla nepakankamai susijusių išlaidų ar trūkstamo dokumento.

VMI duomenimis, 2025 metais atlikti 374 teminiai ir kompleksiniai patikrinimai. Jų metu patvirtinta 46 mln. eurų papildomai mokėtinų mokesčių ir su jais susijusių sumų. Dar 902 mokestinių tyrimų metu nustatyta 20 mln. eurų neatitikimų, kuriuos mokesčių mokėtojai pašalino tikslindami deklaracijas. Per 4 624 operatyvius patikrinimus deklaracijos buvo patikslintos 10 mln. eurų suma.

VMI skelbia, kad 2025 metais planinių teminių ir kompleksinių patikrinimų medianinė trukmė buvo 21 darbo diena, o mokestinių tyrimų – 36 darbo dienos. Net ir nedidelės apimties kontrolė gali užsitęsti kelias savaites, jeigu informacija pateikiama dalimis arba atsakymai prieštarauja dokumentams.

Šie duomenys rodo, kad tvarkinga buhalterija nėra vien formalus reikalavimas. Ji leidžia paaiškinti, iš kur atsirado deklaracijose nurodyti skaičiai, ir greitai pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Pasiruošimas nereiškia bandymo paskutinę minutę „pagražinti“ apskaitą. Svarbiausia nustatyti tikrąsias spragas ir teisėtai jas ištaisyti.

VMI skiria kompleksinius, teminius ir operatyvius patikrinimus. Kompleksinis patikrinimas gali apimti visų administruojamų mokesčių apskaičiavimą, deklaravimą bei sumokėjimą per pasirinktą laikotarpį.

Teminio patikrinimo metu vertinamas konkretus mokestis ar keli mokesčiai. Operatyvaus patikrinimo tikslas gali būti atskirų pareigų vykdymo patikra.

Gautame pavedime ar pranešime svarbu patikrinti laikotarpį, tikrinamus mokesčius, prašomų dokumentų sąrašą ir pateikimo terminą. Įmonėje turėtų būti paskirtas vienas atsakingas žmogus, kuris bendraus su inspektoriumi, registruos pateiktą informaciją ir perduos klausimus vadovui bei apskaitą tvarkančiam specialistui.

Pasiruošimą verta pradėti nuo deklaracijų palyginimo su apskaitos registrais ir banko sąskaitų išrašais. Pardavimo pajamos, pirkimai, darbo užmokestis, kasos operacijos bei ilgalaikis turtas turi būti pagrįsti dokumentais.

Didesnio dėmesio dažnai reikalauja avansiniai mokėjimai, paskolos, sandoriai su susijusiais asmenimis ir iš užsienio gautos pajamos. Vien turėti sąskaitą faktūrą ne visada pakanka. Įmonė turi gebėti paaiškinti, kokia prekė ar paslauga buvo įsigyta, kaip ji panaudota veikloje ir kodėl išlaidos mažino apmokestinamąjį pelną. Sutartys, užsakymų patvirtinimai, darbų priėmimo aktai, susirašinėjimas ir mokėjimo įrodymai padeda atkurti tikrąjį sandorio turinį.

Net 43,6 proc. visų 2025 metais per VMI kontrolės procedūras nustatytų sumų sudarė PVM prievolės – daugiau kaip 33,4 mln. eurų. Tarp dažniausių problemų buvo nepagrįsta PVM atskaita, apskaitytas, bet nedeklaruotas PVM, netinkamai įvykdytos atvirkštinio apmokestinimo prievolės ir laiku neįvykusi registracija PVM mokėtoju. PVM mokėtojams verta palyginti apskaitos registrus, deklaracijas ir i.SAF pateiktus duomenis.

Skirtumas nebūtinai reiškia pažeidimą, tačiau įmonė turi mokėti jį pagrįsti. Dėmesio reikia skirti kreditinėms sąskaitoms, mišriai veiklai, automobilių išlaidoms, reprezentacijai ir tarpvalstybiniams sandoriams.

Iki oficialios kontrolės pradžios pastebėtas klaidas galima įvertinti ir, kai reikia, pateikti patikslintas deklaracijas. Gavus pranešimą apie patikrinimą savavališkų pakeitimų geriau neatlikti nepasitarus su specialistu ir VMI. Kiekvienas tikslinimas turi turėti aiškią priežastį bei skaičiavimą. Dokumentų trūkumo nereikėtų slėpti ar pakeisti abejotinos kilmės kopijomis. Sąžiningas paaiškinimas ir bandymas teisėtais būdais atkurti informaciją yra saugesnis sprendimas.

VMI sankcijų registre nurodoma, kad 2025 metais netinkamas apskaitos tvarkymas, dokumentų nesaugojimas ar nebendradarbiavimas 24 atvejais buvo pripažinti atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis.

Mokesčių mokėtojas gali dalyvauti patikrinimo procese, turėti įgaliotą atstovą, teikti paaiškinimus ir atsikirtimus bei gauti priimtus sprendimus. Prašymas pateikti informaciją turėtų būti aiškus, o atsakymai – konkretūs ir paremti dokumentais. Žodinį susitarimą dėl termino ar papildomų duomenų saugiau patvirtinti raštu.

Nesutikdamas su patikrinimo akte apskaičiuotomis sumomis, mokesčių mokėtojas turi teisę per 30 dienų nuo akto įteikimo pateikti VMI rašytines pastabas. Svarbiomis pripažintomis aplinkybėmis šis terminas gali būti pratęstas dar 30 dienų. Pastabose verta pateikti ne vien prieštaravimą, bet ir skaičiavimus, sutartis, sąskaitas ar kitus savo poziciją pagrindžiančius įrodymus.

Saugiausia tvarka yra periodinė apskaitos peržiūra, atliekama bent prieš metinių deklaracijų pateikimą ir po svarbesnių verslo pokyčių. Nauja veikla, prekyba užsienyje, darbuotojų samdymas ar PVM mokėtojo statusas sukuria papildomų prievolių, kurių vadovas gali nepastebėti.

Tvarkingai saugomi dokumentai, suderintos deklaracijos ir aiškiai paskirtos atsakomybės patikrinimo nepanaikina, bet padeda jį pasitikti be chaoso. VMI dažniausiai reikia ne ilgų pasakojimų, o nuoseklaus atsakymo, kaip apskaičiuotas konkretus mokestis ir kokie dokumentai tai patvirtina.