Dėl didelių šalčių vidutinė elektros kaina sausį augo 82 proc.

Palyginti su 2025 metų sausiu, elektros kaina buvo 71 proc., o su 2024 metų sausiu – 30 proc. didesnė.

„Litgrid“ Strategijos departamento Rinkos plėtros skyriaus vadovas Deividas Šikšnys sako, jog itin šalti orai lėmė gerokai išaugusį šildymo poreikį, be to, sumažėjo jo įrenginių efektyvumas.

„Visa tai susidėjo į itin didelį elektros poreikį šildymo reikmėms ir atskleidė šilumos ūkio elektrifikacijos poveikį elektros sistemai. Viso mėnesio elektros poreikis pasiekė nematytas aukštumas. Palyginti su gruodžiu ar praėjusių metų sausiu, jis didėjo apie 20 procentų. Dėl taip drastiškai didėjusios elektros paklausos reikšmingai išaugo elektros kainos“, – pranešime teigė D. Šikšnys.

Pasak jo, išaugusios vėjo jėgainių gamybos nepakako, todėl prireikė padidinti gamybą šiluminėse elektrinėse bei importuoti daugiau elektros.

„Per sausio mėnesį vėjo jėgainės pagamino net 543 gigavatvalandes (GWh), panašiai kaip ir rekordinį gruodį. Tačiau to neužteko išaugusio elektros vartojimo padengimui, prireikė ir daugiau nei dvigubai išaugusios šiluminių elektrinių gamybos, ir didesnių importo srautų. Elektros kainų dinamika toliau skatina perkelti vartojimą į naktį, jei tik tai įmanoma – sausio naktimis rinkos kainos buvo perpus mažesnės nei dienomis“, – teigė D. Šikšnys.

Elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1,5 tūkst. GWh – 23 proc. daugiau nei gruodį. Šalyje pagaminta 951 GWh elektros– 24 proc. daugiau (764 GWh). Vietos elektrinės užtikrino 64 proc. bendro poreikio.

Vėjo elektrinės sausį pagamino 57 proc. visos elektros, šiluminės – 28 proc., hidroelektrinės – 6 proc., saulės – 2 proc., kitos elektrinės – 7 proc.

Lietuva sausį importavo 14 proc. daugiau elektros – 707 GWh. Importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 65 proc., iš Latvijos – 28 proc. ir 7 proc. iš Lenkijos.

Eksportas išaugo 6 proc. iki 142 GWh. Daugiausiai elektros eksportuota į Latviją – 55 proc., 44 proc. – į Lenkiją, o likęs 1 proc. – į Švediją.