Auditas atskleidė renovacijos spragas: faktinis šilumos sutaupymas gerokai mažesnis

Auditą atlikusi Valstybės kontrolė teigia, kad 79 proc. vertintų renovuotų viešųjų pastatų nepasiekė deklaruoto šilumos energijos sutaupymo – jis buvo vidutiniškai 40 proc. mažesnis.

Baigus renovaciją, faktinis energijos vartojimo sumažėjimas sistemingai nestebimas – rezultatas vertinamas pagal energinio naudingumo sertifikatuose pateiktus teorinius skaičiavimus, todėl valstybė negali patikimai įvertinti, kokį rezultatą davė investicijos į pastatų atnaujinimą, antradienį pranešė Valstybės kontrolė.

„Jei po renovacijos pastatas sutaupo gerokai mažiau energijos, nei planuota, pirmiausia turime žinoti, kodėl. Ar problema buvo planuojant investiciją, ar rezultatas priklausė nuo kitų veiksnių? Šiandien valstybė negali atsakyti į šiuos klausimus, nes faktinio rezultato sistemingai nestebi. Investuojant viešuosius pinigus, neužtenka žinoti, kad pastatas renovuotas – turime žinoti, ką už šią investiciją gavome“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.

Įgyvendinant ES direktyvą, Lietuvos viešojo sektoriaus energijos vartojimas kasmet iki 2030 metų turi mažėti bent 1,9 proc. Šiais metais patvirtintuose planuose siekiamas sutaupyti energijos kiekis padidintas nuo 80 iki 605,5 gigavatvalandės (GWh) – 7,6 karto.

Valstybės kontrolė teigia, kad mažesnį, nei planuota, energijos sutaupymą gali lemti skirtingos priežastys: netikslūs pradiniai duomenys ir skaičiavimo metodikos, pasikeitęs pastato naudojimas ar vartotojų elgsena, klimato sąlygos, netinkamai sureguliuotos inžinerinės sistemos ar statybos darbų kokybės trūkumai.

Anot institucijos, neužtenka nustatyti, kad planuotas rezultatas nepasiektas – svarbu išsiaiškinti, kodėl taip atsitiko.

Valstybės kontrolė Lietuvos energetikos agentūrai rekomendavo užtikrinti, kad būtų analizuojami atnaujintų viešųjų pastatų paskaičiuoti ir faktiniai energijos sutaupymai, nustatomos neatitikimų priežastys.

Rugsėjo viduryje Valstybės kontrolė skelbė, kad Lietuvoje iki 2030 metų numačius atnaujinti beveik 2,2 mln. kv. metrų ploto viešųjų pastatų, iki 2025 metų atnaujinta tik apie penktadalis, o neskyrus pakankamai lėšų, nepavyks atnaujinti beveik pusės numatyto ploto.

Tuo metu Valstybės kontrolė pabrėžė, kad likusiems projektams įgyvendinti reikėtų apie 680 mln. eurų.