Lietuvos sveikatos technologijų proveržis: ekspertai dalijosi receptais, kaip įveikti kelią į tarptautines rinkas

Savo patirtimi žengiant į globalias rinkas dalijosi Mantas Venslauskas, startuolio „VILIMED“, sukūrusio prietaisą „VilmBall“ rankų drebuliui mažinti, vadovas.

„Einant į ES rinką svarbu suvokti, kad kiekviena šalis turi ne tik bendrą ES reguliacinę bazę, bet ir nacionalinę specifiką. Ieškant partnerių, būtina atidžiai peržiūrėti ne tik komercines sutarčių sąlygas, bet ir tos šalies medicininę teisinę bazę. Tam rekomenduoju nusimatyti mažiausiai pusmetį“, – patarė M. Venslauskas.

Jis taip pat pabrėžė autentiškumo svarbą rinkodaroje. „VILIMED“ patirtis rodo, kad geriausiu prekės ambasadoriumi tampa patys pacientai. Jų sėkmės istorijos ir patirtys, pasidalintos socialiniuose tinkluose, kuria pasitikėjimą, kurio negali sukurti tradicinė reklama.

Kad teisiniai labirintai startuoliams būtų lengviau įveikiami, pagrindinis renginio pranešėjas iš Suomijos, ekspertas Heikki Pitkänen pristatė virtualų įrankį „Regulatory Journey“. Šis sprendimas leidžia bet kuriam sveikatos priežiūros startuoliui pasitikrinti ir įsivertinti, ar jų kuriamas produktas atitinka esminius reguliacinius įstatymus, įskaitant, pastaruoju metu itin aktualų ES Dirbtinio intelekto aktą (angl. AI Act). H. Pitkänen pranešimas teigė, kad pasirengimas teisinei bazei tampa mažiau gąsdinantis, kai procesas suskaidomas į aiškius žingsnius.

Kita svarbi tema – duomenų prieinamumas. Inovacijų agentūros „BioTech Lab“ koordinatorė Viktorija Butrimaitė akcentavo antrinį sveikatos duomenų panaudojimą.

„Sveikatos srityje atviri duomenys yra aukso vertės. Turint prieigą prie duomenų bazės, bet kurio startuolio potencialas sukurti tikslų ir reikalingą produktą stipriai išauga“, – teigė V. Butrimaitė.

Pranešėja pasidžiaugė, kad būtent „Morning Health Talks“ renginiuose prieš keletą metų iškelta idėja virto realybe – po pirminių diskusijų, vėliau sėkmingai įgyvendintas pirmasis Lietuvoje pilotinis sveikatos duomenų projektas. Jo sėkmė paskatino tęstinumą: Inovacijų agentūra su partneriais jau kitų metų sausį planuoja startuoti su antruoju atvirų duomenų projektu sveikatos srityje, atveriančiu naujas galimybes tiek verslui, tiek duomenų analitikams.

Renginio kulminacija tapo diskusija, kurią moderavo KTU Nacionalinio inovacijų ir verslo centro vadovas Mindaugas Bulota. Diskusijoje dalyvavo Lietuvos sveikatos inovacijos sektoriaus sėkmės istorijų atstovai: Izabelė Čepurnaitė („Pulsetto“), Neringa Valantinė („Ligence“) bei Gytis Junevičius (Lietuvos inovacijų centras).

Dėmesio centre atsidūrė startuolis „Ligence“, kuriantis dirbtiniu intelektu (DI) grįstą programinę įrangą širdies echoskopijai. Įmonė, jau išaugusi startuolio batus, vos prieš keletą savaičių pasiekė istorinį laimėjimą – gavo JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) 510(k) patvirtinimą. Tai atveria vartus į vieną didžiausių pasaulio rinkų.

Projektų vadovė Neringa Valantinė pasidžiaugė, jog įmonė yra viena pirmųjų Centrinės, Šiaurės ir Rytų Europos regione, gavusi šį patvirtinimą, dirbtiniu intelektu pagrįstam medicinos prietaisui, skirtam širdies ultragarso automatizavimui.

N. Valantinė diskusijoje pabrėžė, kad šis procesas pareikalavo didelio susitelkimo įrodant DI sprendimo patikimumą, tačiau tai buvo būtinas žingsnis, siekiant standartizuoti ir pagreitinti širdies ligų diagnostiką.

Savo sėkmės receptu dalijosi ir „Pulsetto“ atstovė, verslo klientų vadybininkė Izabelė Čepurnaitė. „Pulsetto” – Lietuvoje gimęs, bet globaliai veikiantis startuolis, kuriantis neinvazinį klajoklio nervo stimuliatorių. Startuolis pasižymi itin sparčiu augimu ir pritraukta, net 400 tūkst. eurų siekiančia investicija. „Pulsetto“ sėkmę plačioji visuomenė galėjo išvysti TV TV laidoje „Rykliai“. Diskusijoje aptarta, kaip balansuoti tarp „wellness“ (sveikatingumo) ir „medtech“ (medicinos technologijų) sektorių bei kuo skiriasi plėtra į ES ir JAV rinkas.

Lietuvos inovacijų centro projektų vadovas Gytis Junevičius apibendrino Lietuvos situaciją ES kontekste: jo teigimu, nors reguliacinė aplinka, tokia kaip MDR (Medicinos priemonių reglamentas), griežtėja, tačiau Lietuvos įmonės demonstruoja brandą. Pasak eksperto, klasteriai ir bendradarbiavimas ekosistemos viduje yra kritiškai svarbūs veiksniai, padedantys įmonėms ne tik pritraukti finansavimą, bet ir įveikti „mirties slėnį“ – laikotarpį nuo produkto sukūrimo iki pirmųjų pardavimų.

„EIT Health Morning Health Talks“ – tai renginių ciklas, suburiantis sveikatos inovacijų lyderius, mokslininkus ir verslo atstovus bendrai diskusijai apie sektoriaus ateitį ir iššūkius.