Estijos gynybos ministras: istorija kartojasi, todėl turime ruoštis karui

Nors Estija, Latvija ir Lietuva yra artimiausi agresoriaus kaimynai Europoje, NATO generalinis sekretorius Mark Rutte tarybos posėdyje šią savaitę pabrėžė, kad šiandien Portugalija yra tokia pat Rusijos kaimynė kaip ir Estija, o raketos skrieja taip greitai, kad geografija nebeturi reikšmės.

Gynybos ministras H. Pevkur sakė, kad Estijai ruoštis karo grėsmėms padeda anksčiau priimti sprendimai, susiję su verslo aplinkos paprastumu ir stipria startuolių bendruomene, kuri jau reaguoja į rinkoje atsirandančius gynybos investavimo fondus.

„Mes turime būti protingesni, greitesni ir tikslesni nei priešas. Turime diegti išmaniąsias technologijas ir kurti ateities sprendimus. Investuosime ne tik į amuniciją ar sunkiąją ginkluotę, bet ir į inovacijas. Šiemet įsteigsime „Future Tech Command“ – padalinį, kuris bus atsakingas už naujų sprendimų kūrimą.

Stipriname paramą gynybos startuoliams, didiname paraiškų skaičių ES fondams, kuriame rizikos kapitalo fondą. Tai mūsų būdas pasiruošti – ne tik kariniu, bet ir technologiniu bei ekonominiu požiūriu”, - teigia H. Pevkur.

Gynybos ministras pabrėžia, kad Estija kitais metais skirs daugiau nei 5 proc. BVP gynybai, nes jie teigia žinantys, kas yra karas ir tai, kad geriau investuoti į pasiruošimą jam.

„Pastatėme išmanią valstybę, atvirą ekonomiką ir dabar darome išmanią gynybą. Geografijos pakeisti negalime. Rusija vis dar mūsų kaimynė. Tačiau mūsų atsakas – skaitmeninė valdžia, verslo, žiniasklaidos laisvė, ir kai reikia – stipresni gynybos pajėgumai”, - žurnalistams pasakojo H. Pevkur.

Kalbant apie JAV vaidmenį, ministro teigimu, kiekviena Europos šalis turi ruoštis JAV pasitraukimui iš Europos saugumo garantijų programos. Rusijos mąstysena nepasikeitė, jie vis dar nori valdyti savo kaimynus.

Gynybos ministras teigia, kad įmonės turi mokėti prisitaikyti, reaguoti greitai, nes kare naudojami technologiniai sprendimai keičiasi labai greitai ir šiuo metu kaip perspektyviausią sritį jis įvardina dirbtinio intelekto sprendimus.

https://kaunas.kasvyksta.lt/2025/05/20/miestas/talino-meras-pakviete-i-priedanga-daugiabutyje-miestai-pradeda-rupintis-gyventoju-saugumu/

„Karas prasidėjo kaip klasikinis kinetinis konfliktas. Tada atsirado dideli bepiločiai – „Bayraktar“ ir kiti. Vėliau – FPV dronai. Dabar – optiniais kabeliais sujungtos dronų sistemos. Ateityje mes negalėsime tiesiog mokyti šauktinių kaip kariauti. Turėsime mokyti juos prisitaikyti. Todėl DI (dirbtinis intelektas) yra saugi investicija.

Įsivaizduokite – vienas didelis dronas išskleidžia tūkstantį mažų nanodronų, kiekvienas jų – su šiluminiu taikymu, valdomas DI. Jie gali sunaikinti pėstininkų būrį, nesvarbu, kokioje teritorijoje būsi – negalėsi pasislėpti. Todėl mūsų prioritetai – automatizavimas, taiklumas, greita reakcija. Investuojame ir į „sunkiąją“ ginkluotę, bet didžiausią proveržį matome mažose, protingose sistemose”, - pasakojo H. Pevkur.

„Invest Estonia“ direktorius Joonas Vänto kaip vieną didžiausių stiprybių įvardino greitą prisitaikymą, kuris yra svarbus Estijos verslo kultūros bruožas.

Teigiama, kad Estijos gynybos sektorius per pastaruosius ketverius–penkerius metus kardinaliai pasikeitė. Sektoriaus apyvarta padidėjo keturis kartus. Per tiek pat metų ir eksporto tikslai padidinti keturis kartus. Šiuo metu jie bando pasiekti 2 milijardų eurų eksporto apimtį iki 2030 m.

„Bet kuris sektorius – nesvarbu, ar tai būtų gynyba, gamyba, ar informacinės technologijos – jam reikia tinkamos aplinkos augti. Estija čia išsiskiria. Turime vieną konkurencingiausių mokesčių sistemų pasaulyje. Jau 11 metų iš eilės esame pirmoje vietoje tarp EBPO šalių pagal mokesčių konkurencingumą. Taip pat esame tarp lyderių skaitmeninių viešųjų paslaugų srityje. Estijoje verslą įkurti ir vystyti labai paprasta. Bet gynybos sektoriui reikia dar kai ko – sektoriaus atstovavimo, organizuotos ekosistemos, vyriausybinės paramos. Ir mes visa tai turime”, – džiaugėsi J. Vänto.

Agentūra „Invest Estonia“ rūpinasi eksportu, investicijomis, turizmu, e. rezidentūra ir šalies įvaizdžiu. Jau dabar maždaug penktadalis jų konferencijų biudžeto dabar skiriama renginiams, susijusiems su gynybos sektoriumi.

„Mūsų investicijų portfelyje gynyba yra aiškus lyderis pagal susidomėjimą. Nuo dronų iki amunicijos, nuo dvigubos paskirties technologijų iki grynosios gynybos – fondai domisi aktyviai. Prieš keletą metų tokioms įmonėms buvo labai sunku pritraukti lėšų. Šiandien – atvirkščiai: pinigai ateina, ir netgi kuriami nauji fondai. Ir dar viena svarbi tendencija: prieš porą metų Estijos startuoliai beldėsi į tarptautinių kompanijų duris. Dabar – tarptautinės kompanijos ieško Estijos įmonių”, – apie šalies patirtį apjungiant verslą ir gynybos sektorių pasakojo J. Vänto.

Estijoje yra įkurtas jau veikiantis ir tarptautinius investuotojus pritraukiantis gynybos investicijų fondas, kuriam skirta 100 mln. eurų. Teigiama, kad tai veikia tarsi magnetas: kai pasauliniai fondai mato, kad valstybė investuoja, jie seka iš paskos.

„Turime ir didelę gamybos investicijų paramos schemą: jei įmonė Estijoje pastato gamyklą, kurios vertė virš 100 mln. eurų, ir sukuria bent 30 darbo vietų – valstybė padengs iki 20 mln. eurų visos investicijos. Tai mūsų pranašumas prieš kaimynines šalis”, – dalinosi „Invest Estonia” vadovas.

Pažymėta, kad viešieji pirkimai išlieka sudėtinga tema, su kuria nesusitvarko daugelis šalių Europoje. Estija bando vykdyti lankstesnius viešuosius pirkimus, leidžia įmonėms jungtis į konsorciumus, bet problemų netrūksta.

Kaip vieną iš problemų su viešais pinigais konferencijos dalyviai įvardino didelį naujų pinigų kiekį rinkoje, dėl ko bus nemažai nepatenkintų, ieškinių ir skundų, su kuo reikės taip pat tvarkytis.

Estijos gynybos ministras iliustravo, kaip lėtai veikia pirkimai Europoje.

„Jungtinėje Karalystėje tankų užsakymas buvo pateiktas prieš 15 metų, o pristatymo terminas jau vėlavo 8 metus, kai jie pagaliau atvyko. Tai – per lėtai.

Estijoje darome kitaip, pavyzdžiui – šiuo metu vykdome tarptautinį pirkimą dėl smogiamųjų dronų. Gavome daugiau nei 70 pasiūlymų. Dabar peržiūrime juos pagal 32 kategorijas. Atrinksime 5–10 tiekėjų ilgalaikei sutarčiai. Ar tai greita? Gal ne visada. Bet procesas – aiškus ir skaidrus”, – teigė H. Pevkur.

JAV politika pastaruoju metu atrodo labai nepastovi, ypač dėl prezidento Donald Trump retorikos ir jo požiūrio į Ukrainos prezidentą, tačiau gynybos ministras teigia, kad NATO išlieka stipriausia karine sąjunga pasaulyje, bet Europos šalims jau dabar reikia pradėti ruoštis, kad JAV keis savo karių dislokaciją.

„Mūsų požiūris paprastas – koncentruokimės į tai, ką mes galime kontroliuoti. Ne į tai, ką gali padaryti kažkas kitas. Bet ar tai problema ar galimybė? Aš tai matau kaip galimybę Europai tapti stipresnei. Atsigauti, įgyti tas galias, kurias praradome per 30 metų.

Pažiūrėkite į skaičius, kokia yra Rusijos ekonomika. Vien Vokietijos – kelis kartus didesnė. Taigi – ar 5 proc. BVP gynybai yra daug taikos metu? Ne. Tai maža kaina, palyginus su 35 procentais, kuriuos šiuo metu išleidžia Ukraina”, – teigė H. Pevkur.

Jis kvietė nepasiduoti iliuzijoms, kad šiuo metu vyksta taikos derybos.

„Tikroji karo priežastis yra Kremliuje, ne Ukrainoje. Vieną dieną taika ateis. Bet kol tai įvyks, Estija darys viską, kad Ukraina į ją ateitų iš stipresnių pozicijų. Tai reiškia, kad mes niekada nepripažinsime teritorijų, užgrobtų jėga, sankcijos Rusijai turi likti, kol nepasikeis režimas, o Ukraina privalo tapti ES ir NATO nare.

Kodėl? Nes šiandien Ukraina turi 800 tūkstančių patyrusių karių – tai didžiausia armija Europoje. Geriau juos turėti savo pusėje nei prieš save”, – sakė ministras.

Tryliktą kartą Taline organizuojama „Latitude59“ šiais metais sutraukė maždaug 3 tūkstančius dalyvių iš 70 šalių. Renginyje dalyvauja 900 startuolių atstovų, 700 investuotojų ir 20 valstybių delegacijų.

„Šiemet gynyba nėra tiesiog tema. Tai signalas. Signalas, kad Europos inovacijų ekosistemos pabudo – ir supranta, kad reikia veikti kita apimtimi. Taip, tai sudėtinga. Ne visi jaučiasi patogiai kalbėdami apie karo technologijas. Bet būtina. Tai realybė. Negalime kalbėti vien apie malonius dalykus. Turime drąsiai kelti klausimus. Šiemet kartu su partneriais formuojame naują diskusiją: kaip finansuoti, kaip kurti, ką ginti”, - sakė konferencijos vadovė Liisi Org.

Šių metų renginio pagrindinės temos – perspektyva ir atsakomybė. Organizatoriai akcentuoja, kad inovacijų ekosistemos Europoje bręsta ir turi peržengti tradicinius mastelius, ypač saugumo ir gynybos srityse. Nemažai dėmesio skiriama tam, kaip technologijos gali stiprinti visuomenės atsparumą ir viešąjį valdymą.

Renginio programoje – 179 pranešėjai ir tarptautinės diskusijos. Tarp ryškesnių vardų – „The Ocean Cleanup“ įkūrėjas Boyan Slat ir Estijos vienaragio „Bolt“ steigėjas Markus Villig. Renginyje taip pat aptariama miestų ateitis, pristatomas naujas inovacijų centras Estijoje.