POLA vadovė: daugiau nei pusė gimdos kaklelio vėžio diagnozių aptinkami tik pažengusiose stadijose

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400–500 naujų gimdos kaklelio vėžio diagnozių, daugiau nei pusė šių atvejų aptinkami tik pažengusiose stadijose.

Tokią informaciją Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė trečiadienį pristatė tarptautinei žmogaus papilomos viruso (ŽPV) žinomumo dienai paminėti skirtoje spaudos konferencijoje.

„Gimdos kaklelio vėžys yra vienas iš dažniausių moterų onkologinių susirgimų ir liūdniausia yra, kad šis vėžys galėtų būti išvengtas, nes 20 metų Lietuvoje veikia prevencinė vėžio gimdos kaklelio vėžio patikros programa“, – trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjo N. Čiakienė.

„Moterys nuo 25 metų kviečiamos kartą per trejus metus pasitikrinti, ar neturi pradinių ženklų, kad šis vėžys ima vystytis, tačiau, deja, net ir po 20 metų pas mus daugiau nei pusė šio vėžio atvejų nustatoma pažengusiose stadijose“, – teigė ji.

Apie 200 Lietuvos moterų kasmet miršta nuo šios ligos.

„Mano žinutė yra visoms moterims – kartą per metus sulaukus pilnametystės būtina eiti pasitikrinti pas ginekologą, profilaktiškai būtina, nesvarbu nuo 18, nuo 16 iki 95 metų, – kalbėjo N. Čiakienė. – Ir nebijoti vakcinuotis. Mergaitėms, berniukams – abiem šitas žmogaus papilomos virusas sukelia ne tik gimdos kaklelio vėžį, sukelia ir kitus vėžius, kurie yra retesni, tačiau baisesni, kaip burnos, burnaryklės vėžys, analinės vėžys.“

Vertindama esamą situaciją, šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžė, kad Lietuvai nepavyks įgyvendinti Pasaulio sveikatos organizacijos ir Europos Komisijos nustatyto tikslo – iki 2030-ųjų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį.

Susirinkusių specialistų teigimu, tai įmanoma tik pasitelkus aiškias ir ambicingas priemones – šalys turi skiepyti 90 proc. jaunesnių nei 15 metų mergaičių, o 70 proc. moterų patikra turi būti atliekama patikimu diagnostikos testu mažiausiai du kartus per gyvenimą – sulaukus 35 metų ir 45 metų.

„Mes Lietuvoje turime pusę, 50 proc. (pasiskiepijančių – BNS). Pagirtinas yra Alytus. Alytuje 80 proc. vaikų, paauglių paskiepijama, Šiauliai – antroje vietoje. Bet Klaipėdos kraštas, kiti regionai yra tik 60, 56 proc., kurie pasiskiepija“, – kalbėjo J. Dūdienė.

Taip pat 90 proc. moterų, kurioms nustatyti gimdos kaklelio pokyčiai arba gimdos kaklelio vėžys, turi būti tinkamai gydomos arba stebimos, bei turi būti smarkiai didinama berniukų skiepijimo aprėptis.

2024 metų birželio mėnesį Europos Sąjungos Tarybos paskelbtoje rekomendacijoje šalims narėms, įskaitant Lietuvą, rekomenduojama vykdyti tikslines pavejamosios vakcinacijos kampanijas, pagal kurias būtų skiepijami jauni suaugusieji, kurie nebuvo paskiepyti arba buvo nevisiškai paskiepyti paauglystėje ar iki paauglystės metų.

Kaip teigiamas pavyzdys pateikiama Švedija: šalyje iškeltas tikslas iki 2027 metų eliminuoti gimdos kaklelio vėžį, remiantis dviejų pagrindinių priemonių deriniu – vakcinacija ir patikra.

Naujausi duomenys rodo, kad nacionalinis sergamumo rodiklis sumažėjo nuo 10,4 atvejo 100 tūkst. moterų 2021 metais iki 7,7 atvejo 2024 metais.

Tuo metu Latvijoje praėjusių metų vasarą patvirtinta ŽPV vakcinacijos pavejamoji programa, kompensuojama valstybės lėšomis.

„Mes turėtume labai daug edukuoti žmones, kokios yra efektyvios žmogaus papilomos viruso vakcinos. (...) Daugiau edukuoti apie tai, kad pasitikrinimas ir ta gimdos kaklelio patikra – ji be galo reikšminga. Pagrindiniai du pamatiniai dalykai, tai vakcinacija ir patikra“, – akcentavo Klaipėdos universiteto ligoninės Ginekologijos centro vadovas Artūras Dobilas.