Per šventes padaugėja ligų ir traumų: primena, kur ieškoti pagalbos

„Laisvadieniais medikų pagalbos dažniausiai prireikia dėl staiga prasidėjusių sezoninių susirgimų, tokių kaip ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripas. Taip pat kreipiamasi, kai reikia tęsti pooperacinę priežiūrą – pavyzdžiui, kai būtina pakeisti tvarstį. Gyventojai atvyksta ir dėl nesunkių traumų. Tokią medicininę pagalbą įprastai teikia šeimos gydytojo paslaugas teikiančios įstaigos, todėl aktualu žinoti, kur kreiptis, kai jos nedirba“, – sako Valstybinės ligonių kasos Paslaugų kompensavimo skyriaus vyriausioji specialistė Diana Prochorova.

Šeimos medicinos įstaigos – poliklinikos, šeimos gydytojo kabinetai, klinikos ar centrai – savo pacientus informuoja, kur galima gauti nemokamą pirminę sveikatos priežiūrą po jų darbo valandų, savaitgaliais ir per šventes. Šią informaciją gydymo įstaigos skelbia savo interneto svetainėse, skelbimų lentose, pateikia telefono autoatsakikliu ne darbo valandomis. Tai galima sužinoti ir pasiteiravus gydymo įstaigos registratūroje.

Šių gydymo įstaigų ne darbo metu, t. y. poilsio ir švenčių dienomis, pacientai gali gauti skubiąją ambulatorinę pagalbą – tai šeimos medicinos paslaugos, kurių reikia dėl ūmių sveikatos sutrikimų, kai pagalba turi būti suteikta per 24 valandas. Pavyzdžiui, esant stipriam skausmui, ilgai trunkančiam karščiavimui, nesudėtingoms traumoms, ūmioms alerginėms reakcijoms, pykinimui ar vėmimui. Vaikams – kai didesnė nei 37,8 °C temperatūra laikosi ilgiau nei parą, išberia, atsiranda skausmas ar paviršinių žaizdų.

Skubiąją ambulatorinę pagalbą teikia miestų skubiosios medicinos pagalbos kabinetai, pavyzdžiui, Vilniuje ar Šiauliuose, kituose miestuose – ligoninių skubiosios medicinos pagalbos skyriai. Ši informacija skelbiama ligonių kasos interneto svetainėje.

„Svarbu prisiminti, kad planinės sveikatos priežiūros paslaugos ar kasdienių vaistų receptų išrašymas nėra skubioji pagalba. Jais būtina pasirūpinti ne savaitgaliais ar švenčių dienomis, o iš anksto užsiregistravus pas savo šeimos gydytoją ar slaugytoją“, – primena D. Prochorova.

Paslaugą gali gauti ir neprirašyti prie gydymo įstaigos pacientai, apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, bei nedrausti gyventojai, turintys teisę į būtinąją medicinos pagalbą ir būtinąsias paslaugas.

Jei kyla reali grėsmė sveikatai ar gyvybei ir žmogaus būklė leidžia, reikia vykti į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių. Pavyzdžiui, patyrus sunkią traumą, nesustabdant gausaus kraujavimo, smarkiai nudegus, sutrikus širdies veiklai, praradus koordinaciją ir kitais pavojingais atvejais. Tuomet ligoninėje suteikiama būtinoji medicinos pagalba.

Tiek privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems, tiek neapdraustiems gyventojams būtinoji pagalba teikiama nemokamai. Vis dėlto jei paaiškėja, kad ji nėra skubi, gydytojas gali rekomenduoti planine tvarka kreiptis į savo šeimos gydytoją arba suteiktos paslaugos gali būti mokamos.

Kai žmogaus sveikatos būklė sunki, kyla pavojus gyvybei arba gresia sunkios komplikacijos, nedelsiant kviečiama greitoji medicinos pagalba numeriu 112. Greitoji medicinos pagalba įprastai reikalinga nelaimingų atsitikimų atvejais, pavyzdžiui, eismo įvykio ar gaisro. Taip pat ji būtina esant gyvybei pavojingoms kritinėms sveikatos būklėms – insultui ar infarktui, praradus sąmonę.

Numeriu 113 galima pasikonsultuoti, kaip padėti sau ar kitiems, kai nėra tiesioginės grėsmės gyvybei ar sveikatai, o prireikus dispečeris iškvies greitąją pagalbą.