LSMU Kauno ligoninė, siekdama užtikrinti vyresnio amžiaus pacientų apsaugą nuo griuvimo, investuoja į pažangius slaugos sprendimus. Maždaug trečdaliui Geriatrijos skyriuje gydomų pacientų nustatoma griuvimo rizika, todėl čia į funkcines lovas integruota ir testuojama nauja išlipimo iš lovos kontrolės sistema, praneša ligoninė.
Ši sistema fiksuoja paciento judesius ir informuoja specialistus, kai jam reikia pagalbos. Tokiu būdu užtikrinama dar kokybiškesnė vyresnio amžiaus pacientų priežiūra bei valdoma griuvimo rizika.
Bent kartą per metus griūva 1 iš 4 senjorų
Tiek tarptautiniai, tiek ir Lietuvos sveikatos organizacijų sukaupti duomenys rodo, kad maždaug 1 iš 4 žmonių, vyresnių nei 65-eri, patiria bent vieną griuvimą per metus.
„Didelę riziką griūti nustatome maždaug 30 proc. Geriatrijos skyriaus pacientų. Ją nulemia mažėjanti raumenų jėga, prastėjanti pusiausvyra, ilgėjantis reakcijos laikas, o kartais – netgi vartojami vaistai. Griuvimai vyresnio amžiaus pacientams itin pavojingi – jie gali baigtis itin sudėtingomis ir ilgai gyjančiomis traumomis, tokiomis kaip klubo ar šlaunikaulio lūžis“, – sako Erika Jasukaitienė, LSMU Kauno ligoninės direktoriaus pavaduotoja slaugai.
Anot E. Jasukaitienės, griuvimai pavojingi net ir tais atvejais, kai kaulų lūžių išvengti pavyksta. Toks nutikimas bet kuriuo atveju gali smarkiai pabloginti paciento mobilumą ir savarankiškumą, padidinti įvairių komplikacijų riziką, padidinti pagyvenusio žmogaus silpnumą ir taip nulemti ilgalaikių gydymo bei reabilitacijos programų poreikį.
Apsaugoti pacientus padedanti sistema
Atsižvelgdama į tokias rizikas, Kauno ligoninė įsigijo ir šiuo metu Geriatrijos skyriuje testuoja modernią išlipimo iš lovos kontrolės sistemą. Ši sistema integruojama į funkcines lovas ir padeda užtikrinti pacientų saugumą.
„Naujoji sistema fiksuoja lovoje gulinčio paciento padėties pokyčius. Jam bandant savarankiškai atsisėsti ar išlipti iš lovos, sistema automatiškai siunčia signalą į slaugytojų postą. Tokiu būdu ligoninės specialistai gali operatyviau sureaguoti į situaciją, suteikti pacientui reikiamą pagalbą ir sumažinti riziką susižeisti“, – sako E. Jasukaitienė.
Išlipimo iš lovos kontrolės sistema ypač aktuali Geriatrijos skyriuje, kuriame gydomi pacientai, turintys judėjimo, pusiausvyros ar kognityvinių funkcijų sutrikimų. Ji palengvina ir skyriaus komandos darbą – specialistai, gaudami automatizuotus pranešimus apie pacientų judėjimą, gali teikti saugias paslaugas savo pacientams ir greičiau reaguoti į paciento poreikius.
Šiuo metu Geriatrijos skyriuje testuojamos šešios lovos su išlipimo iš lovos kontrolės sistema. Tai – maždaug 10 proc. skyriuje esančių lovų.
Sistemai pasiteisinus, ligoninė planuotų įrengti ir daugiau tokių lovų.
Kaip apsaugoti vyresnio amžiaus žmones namuose?
Tiesa, kaip pastebi E. Jasukaitienė, vyresnio amžiaus pacientai griūdami dažniausiai susižeidžia namuose. Vis dėlto, sumažinti tokios nelaimės riziką gali padėti sistemingai pritaikyta aplinka ir atitinkami kasdieniai įpročiai, tokie kaip:
- Tinkamas lovos aukštis – sėdint kojos turi visiškai remtis į grindis (per aukšta lova = rizika paslysti ir griūti);
- Lovos turėklai arba rankena (ne visiškai „užsidarantys“, o pagalbiniai);
- Naktinė lemputė su judesio davikliu;
- Telefonas ar skambutis po ranka, kad nereikėtų keltis naktį ieškoti pagalbos;
- Visiškai pašalinti kilimėliai arba kilimėliai su neslystančiu pagrindu, pritvirtinti prie grindų;
- Nėra laidų, slenksčių, žemų baldų judėjimo takuose;
- Ranktūriai koridoriuose, ypač ilgesnėse atkarpose;
- Pagalbinės priemonės (lazdelė, vaikštynė) – ne silpnumo ženklas, o saugumo garantas;
- Rankenos prie tualeto ir dušo;
- Neslystantys kilimėliai duše ir ant vonios grindų;
- Paaukštintas klozeto dangtis;
- Dušo kėdutė, jei žmogus greitai pavargsta ar jam svaigsta galva;
- Uždari batai su neslystančiu padu (ne šlepetės);
- Trumpesnės kelnės / chalatai, kurie nekliūva už kojų;
- Vengti storų, minkštų padų, kurie mažina stabilumą.