Kauno klinikose baigiamas statyti vienas moderniausių infekcinių ligų korpusų Europoje

Kauno klinikose baigiamas statyti naujas Infekcinių ligų korpusas – vienas pažangiausių infekcinių ligų gydymo centrų Europoje, išsiskiriantis pažangiais technologiniais sprendimais. Projektuojant šį pastatą remtasi Vakarų Europos praktika: Kauno klinikų specialistai lankėsi moderniose ligoninėse Švedijoje ir Prancūzijoje, analizavo jų infrastruktūros bei technologinius sprendimus ir juos pritaikė kuriant naująjį infekcinių ligų centrą Kaune.

Naujasis korpusas skirtas diagnozuoti ir gydyti sunkiausiomis, sudėtingiausiomis bei ypač pavojingomis infekcinėmis ligomis sergančius pacientus. Kartu jis veiks kaip trečio (III) lygio infekcinių ligų klinika.

Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius pabrėžia, kad tokios infrastruktūros poreikis ypač aiškiai išryškėjo COVID-19 pandemijos metu – pandemija parodė, kad įprasta ligoninių infrastruktūra nėra pakankamai pritaikyta dideliems infekcinių pacientų srautams. „Rengdama naujojo korpuso projektą, Kauno klinikų komanda rėmėsi tiek Vakarų Europos ligoninių patirtimi, tiek pandemijos metu įgytomis pamokomis. Todėl naujasis Kauno klinikų Infekcinių ligų korpusas kuriamas kaip atsakas į šiuos iššūkius – pastatas suprojektuotas taip, kad būtų maksimaliai sumažinta infekcijų plitimo rizika, užtikrintas pacientų ir personalo saugumas bei galimybė lanksčiai reaguoti į skirtingo masto grėsmes. Kauno klinikų naujasis korpusas atitiks aukščiausius tarptautinius standartus ir bus lygiavertis moderniausiems Europos centrams“, – sako prof. habil. dr. R. Jurkevičius.

Naujajame korpuse visos įrengtos palatos yra izoliacinės, dalis jų pritaikytos ypač pavojingoms infekcijoms gydyti. Visą korpusą juosia stikliniai balkonai, sudarantys galimybę pacientus į palatas pervežti iš lauko – ne tik į pirmąjį, bet ir į aukštesnius aukštus. „Siekiant maksimaliai apsaugoti personalą, į palatas ir gydymui skirtus kabinetus galima patekti iš dviejų pusių – iš lauko, kuriuo transportuojami pacientai, ir iš vidaus, kuriuo juda medicinos darbuotojai, taip užtikrinant atskirus pacientų ir personalo srautus“, – pažymi Kauno klinikų generalinis direktorius.

Palatose taip pat įdiegta slėgio reguliavimo sistema, leidžianti užtikrinti skirtingus izoliacijos lygius. „Priklausomai nuo klinikinės situacijos, palatose galima sukurti tiek neigiamo, tiek teigiamo slėgio aplinką. Neigiamo slėgio režimas taikomas gydant infekcijomis sergančius pacientus – taip užtikrinama, kad užkrėstas oras nepatektų į koridorius ir kitas patalpas. Tuo tarpu teigiamo slėgio aplinka skirta pacientams, kurių imunitetas nusilpęs – ji padeda išlaikyti švarią aplinką palatoje ir sumažina infekcijų patekimo riziką“, – paaiškina profesorius.

LR Sveikatos apsaugos ministrė doc. Marija Jakubauskienė akcentavo, jog naujojo Infekcinių ligų korpuso statybų užbaigimo darbai žymi reikšmingą žingsnį stiprinant Lietuvos sveikatos sistemos atsparumą. „Tai infrastruktūra, kuri leis efektyviau valdyti infekcinių ligų grėsmes ir užtikrinti aukščiausio lygio paslaugas pacientams visoje šalyje“, – akcentuoja doc. M. Jakubauskienė.

Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai prof. Kęstutis Stašaitis pažymi, kad naujasis korpusas iš esmės keičia infekcinių ligų gydymo organizavimą Lietuvoje. „Tai pilnai autonominis infekcinių ligų gydymo centras viename pastate, kuriame pacientui galima suteikti visas būtinas paslaugas vienoje vietoje. Tokia struktūra leidžia sumažinti poreikį transportuoti infekuotus pacientus į kitus ligoninės korpusus, apsaugoti kitus pacientus bei personalą ir geriau kontroliuoti ligoninėje plintančias infekcijas. Iš esmės tai naujas pacientų ir medikų saugumo standartas“, – teigia prof. K. Stašaitis.

Pastate veiks skubios pagalbos, diagnostikos, gydymo ir intensyvios terapijos padaliniai, operacinės, radiologinės diagnostikos infrastruktūra, telemedicinos centras bei aukšto biologinio saugumo virusologijos laboratorija, kuri skirta dirbti su pavojingais virusais. Ant pastato stogo įrengta sraigtasparnių nusileidimo aikštelė, užtikrinanti galimybę skubiai transportuoti pacientus tais atvejais, kai reikalinga neatidėliotina aukščiausio lygio pagalba, taip pat priimti ar išskraidinti donorinius organus transplantacijai. Iki šiol sraigtasparniai leisdavosi Aleksoto aerodrome, todėl pacientų ir donorinių organų pervežimas iki ligoninės užtrukdavo ilgiau ir pareikalaudavo papildomų resursų.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė atkreipia dėmesį, kad naujoji infrastruktūra reikalinga ne tik pasirengimui galimoms pandemijoms, bet ir kasdieniam darbui nuolat kintančioje infekcinių ligų aplinkoje. „Gyvename pasaulyje, kuriame infekcinės ligos nebeturi sienų. Tai, kas šiandien atrodo toli, rytoj gali būti jau mūsų šalyje. Karai, migracija, klimato kaita, naujų ligų pernešėjų plitimas, augantis atsparumas antibiotikams, visuomenės senėjimas ir didėjantis nusilpusią imuninę sistemą turinčių pacientų skaičius rodo, kad turime būti pasirengę reaguoti greitai ir profesionaliai. Naujas korpusas leidžia izoliuoti pavojingas infekcijas taip, kad kiti ligoninės padaliniai gali saugiai tęsti darbą, o pacientai gauti visą jiems reikalingą daugiadalykės komandos pagalbą vienoje vietoje“, – pabrėžia prof. dr. A. Mickienė.

Pastatas suskirstytas į atskiras funkcines zonas, leidžiančias lanksčiai atskirti izoliacines patalpas ir švarias erdves bei efektyviai valdyti pacientų srautus. Tokia struktūra leidžia užtikrinti saugų ligoninės darbą tiek įprastomis sąlygomis, tiek protrūkių ar epidemijų metu.

Naujasis korpusas svarbus ne tik gydymui, bet ir mokslui bei specialistų rengimui. Moderni infrastruktūra sudaro sąlygas vykdyti pažangius mokslinius tyrimus, plėtoti inovacijas ir rengti būsimus infektologus pagal europinius standartus. Tai stiprina Lietuvos medicinos potencialą ir didina sveikatos sistemos pasirengimą ateities grėsmėms.

“Europos Sąjunga (ES) padeda Lietuvai stiprinti jos sveikatos sistemą. 44,19 mln. eurų ES finansinė parama Kauno klinikų Infekcinių ligų korpuso modernizavimui – tai puikus šio bendradarbiavimo pavyzdys. ES investicijos sustiprins užkrečiamųjų ligų valdymą Lietuvoje, visuomenės saugumą ir atsparumą ateičiai”, – teigia Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.

Naujasis Infekcinių ligų korpuso pastatas ir jame įdiegta medicinos bei laboratorinė įranga finansuojami Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano bei Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Bendra projekto vertė siekia 53 470 365,85 Eur, iš jų 44 190 385 Eur sudaro Europos Sąjungos ir lėšos, o 9 279 980,85 Eur – valstybės biudžeto lėšos.