Kasmet dėl širdies ligų Lietuvoje miršta iki 5 tūkst. žmonių, ekonominė žala siekia 2 mlrd. eurų

Kiekvienais metais Lietuvoje dėl širdies ir kraujagyslių ligų miršta iki 5 tūkst. žmonių, dėl to šalis praranda virš 2 mlrd. eurų.

Anot sveikatos ir verslo atstovų, vykdant prevencines priemones reikėtų didesnio visų institucijų ir žmonių įsitraukimo.

„Kasmet prarandame Širvintų, Molėtų ar Zarasų lygio miestą dėl per anksti pasitraukusių iš gyvenimo būtent darbingo amžiaus žmonių, kurie kuria vertę, kurie uždirba, kurie brangūs mums visiems kaip artimieji arba kolegos. Tad iš tiesų tą problemą būtina ne tik viešinti, bet ir su ja kovoti“, – spaudos konferencijoje ketvirtadienį kalbėjo Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininkas Dalius Jatužis.

„Čia pastangos turėtų būti bendros visų: visuomenės, kiekvieno žmogaus individualiai, sveikatos apsaugos, socialinės sferos, saugios aplinkos, mitybos, miego, streso valdymo ir taip toliau. Ir šios priemonės negali duoti efekto per vienerius ar dvejus metus. Taip, efektas yra pakankamai greitas, žymiai greitesnis negu gimstamumo didinimas, kalbant apie demografinį efektą, tačiau vis tiek tai turėtų tęstis dešimtmečiais“, – pridūrė jis.

Praėjusių metų gruodį Europos Komisija paskelbė „Saugokime širdis“ planą, kuris numato platų požiūrį į širdies ir kraujagyslių ligas bei jų problematikos sprendimą. Dokumente apibrėžta ambicija – iki 2035-ųjų sumažinti ankstyvą mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų 25 procentais.

Anot asociacijos „Investors’ Forum“ vykdomojo direktoriaus Vytauto Šilinsko, šiuo metu Lietuva praranda dėl šių ligų mirtingumo apie 2,5 procento BVP, tačiau tai yra ir galimybė verslams investuoti, padedant gerinti demografinę padėtį šalyje.

„Mes matome tai, kaip didelę galimybę Lietuvai. Jeigu mes būtume ir pasiektume bent jau Europos Sąjungos (mirtingumo – BNS) vidurkį, tai čia užtektų papildomai pinigų ir keliams, ir sveikatai, ir švietimui, ir visoms kitoms reikmėms. Ir investuotojai irgi ateidami į Lietuvą visuomet vertina žmogiškąjį potencialą“, – teigė V. Šilinskas.

„Mūsų žmonės yra didžiausias mūsų turtas. Ne nafta, ne dujos ar ne deimantai, būtent žmonės yra ta priežastis, kodėl investuotojai ateina čia, kuriasi, stato gamyklas. Ir jie žiūri į ilgalaikę perspektyvą, žiūri ne metus, du, žiūri 10 metų, 20 metų ir jiems yra svarbu, kas bus tie žmonės, ar bus žmonių, kurie galėtų dirbti ir uždirbti tiek sau, savo šeimoms, tiek, be abejo, investuotojams investicinę grąžą. (...) Tai reiškia, kad mes galime jau šiandien išgelbėti papildomas gyvybes“, – pabrėžė asociacijos vadovas.

Jis pažymėjo sėkmingą investinę akciją – „Stop karui keliuose“, kuomet per metus susitelkus daugeliui institucijų, darant informacines kampanijas, edukuojant moksleivius mokyklose, pavyko pakeisti lietuvių elgesį keliuose.

„Žmonės pradėjo rūpintis savimi, vairuoti saugiau, užsisegti saugos diržus. Lygiai tą patį reikia padaryti ir čia. Reikia visų pirma prioriteto, visų antra susitelkimo, ir visų trečia – išsikelti tikslą pakeisti žmonių elgesį ir pradėti rūpintis sveikata“, – akcentavo V. Šilinskas.

Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos pirmininkės Almos Astafjevos teigimu, būtent šeimos gydytojai pirmieji susiduria su komunikacijos ir prevencijos iššūkiais, o šiuo metu trūksta vietinio lygmens sprendimų, kurie padėtų veiksmingai įgyvendinti šią programą.

„Tikrai ir kardiologai, šeimos gydytojų organizacijos kalba, ką daryti, kad pagerintų tą situaciją, bet tikrai šiuo metu matome, kad reikia ne tik Sveikatos apsaugos ministerijos ir medikų, bet reikia ir kitų organizacijų įsitraukimo. (...) Labai trūksta lokalių sprendimų tam tikrose savivaldybėse, nes tikrai mes matome žemėlapį, yra savivaldybių, kuriose gerai vyksta programos, yra savivaldybių, kur yra šiek tiek blogiau. Tai va stiprinti tas silpnąsias vietas reikėtų, bet tam reikia susitelkimo visų institucijų“, – teigė profsąjungos pirmininkė.

Anot A. Astafjevos, labai dažnai žmonės apskritai nežino, jog turi pasitikrinti nuo širdies ir kraujotakos ligų, todėl informacinės sklaidos šiuo klausimu reikia dar daugiau.

„Labai keista, kai pacientai sako: aš nežinojau, kad man priklauso. Va iš tiesų reikia didinti tą sąmoningumą, kad jeigu jau aš atėjau į 40 metų amžių, tai gal pasikreipti pas šeimos gydytoją ir nelaukti, kad šeimos gydytojas pakviestų“, – kalbėjo ji.