„Išgerk ir tau praeis“: psichologė paaiškino, kas slypi už tokių patarimų

„Išgerk ir tau praeis“, „Taigi mes visi rūkom“ – tokios frazės gali atrodyti įprastos, tačiau jos prisideda prie požiūrio, kad tam tikras elgesys yra normalus. Medicinos psichologė Marta Lapukaitė paaiškina, kaip aplinka gali paveikti mūsų santykį su alkoholiu, rūkymu ar azartiniais lošimais ir kodėl svarbu klausti savęs, kokią funkciją šis elgesys atlieka.

Pasak specialistės, žmonių nuostatas formuoja ir aplinkinių požiūris.

Pavyzdžiui, alkoholį vartojantys asmenys neretai mano, kad jų bendraamžiai geria daugiau, nei yra iš tikrųjų. O aplinkoje skambantys pasiūlymai išgerti, kad atsipalaiduotum, ar rūkyti kartu su visais gali normalizuoti tokį elgesį.

Panašiai gali nutikti ir su azartiniais lošimais. Jeigu kompanijoje nuolat aptariami sporto įvykiai ir už ką bus statoma, lošimas gali pradėti atrodyti kaip būdas bendrauti, pritapti ir tapti grupės dalimi.

M. Lapukaitė atkreipia dėmesį, kad kartais žmogaus pasirinkimą lemia vienišumas ir noras sulaukti palaikymo. Būdamas rūkančių ar alkoholį vartojančių žmonių kompanijoje, jis gali pradėti elgtis taip pat, kad patiktų aplinkiniams ir rastų bendrą interesą.

Vis dėlto psichologė pabrėžia, kad žmogaus elgesio negalima paaiškinti vienu modeliu ar tik vaikystės išgyvenimais.

„Nenorėčiau dėti lygybės ženklo tarp sunkių ankstyvųjų patirčių ir priklausomybės“, – sako M. Lapukaitė.

Tam tikrų elgesio modelių žmogus gali išmokti ir suaugęs, pastebėjęs, kad konkrečioje situacijoje jie jam padeda. Be to, net toje pačioje šeimoje panašiomis sąlygomis užaugusių brolių ar seserų gyvenimas gali susiklostyti labai skirtingai. Aplinka turi daug įtakos, tačiau jos poveikis ne visada vienodas.

Užuot skubėjus sau klijuoti etiketę, specialistė kviečia atidžiau pažvelgti į savo elgesį.

„Kokią funkciją mano elgesys atlieka? Nuo ko jis mane saugo? Kuo jis man padeda? Kuo jis man geras, kuo jis man blogas?“ – klausimus sau siūlo psichologė.

Anot jos, atsakymai gali padėti geriau suprasti savo sunkumus. O pastebėjus, kad elgesys ar įpročiai kenkia, svarbu ieškoti pagalbos.

„Tai nėra nuosprendis, jog tai bus visada“, – pabrėžia M. Lapukaitė, primindama, kad priklausomas žmogus gali sveikti ir valdyti savo būklę.