Gyvenimas iki infarkto ir po jo

2023 m. Lietuvoje mirė 37 005 gyventojai, ir 52,1 proc. visų mirčių įvyko dėl kraujotakos sistemos ligų. Iš bendro visų stacionaro sąlygomis gydytų suaugusių pacientų skaičiaus daugiausia jų buvo dėl kraujotakos sistemos ligų (1 tūkst. gyventojų teko 51,6 atvejo).

Per metus į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninę Kauno klinikas (KK) atvyksta daugiau nei 1700 pacientų, kuriems diagnozuotas miokardo infarktas. Jis įvyksta širdies kraujotakai pablogėjus, kai širdies raumenyje staiga ima trūkti deguonies, nes vainikinių arterijų (koronarų) šakoje sumažėja arba nutrūksta kraujo tėkmė. Taip atsitinka, kai vainikinę širdies arteriją susiaurina susikaupusios aterosklerozinės plokštelės, užspaudžia spazmas arba užkemša trombas. Miokardo infarktas (dar kitaip – širdies smūgis) sąlygoja negrįžtamą širdies raumens pakenkimą ir žuvimą.

Apie žmogaus gyvenimą iki ir po infarkto naujienų portalas „Kas vyksta Kaune“ kalbėjosi su LSMU Medicinos akademijos Reabilitacijos klinikos vadovu profesoriumi Raimondu Kubiliumi.

– Mokslininkų nuomone, garantinis širdies darbas yra 120–132 m. metai. Tad kiekvienas mūsų šia galimybe ir turėtume pasinaudoti. Beje, kardiologai taip pat pabrėžia, kad neįveikę vieno didžiausio priešo - širdies ir kraujagyslių ligų - barjero, apie taip visų siekiamą ilgaamžiškumą negalim galvoti.

Iš tiesų, kiekvienam žmogui suteiktos visos galimybės kontroliuoti sveikatą, o ypač, - širdies ir kraujagyslių. O turintys nepalankią ligų anamnezę, paveldimumą, kontrolės procesams turi įdėti skirti daugiau pastangų ir atidos. Sveiko gyvenimo būdo pasirinkimas, žalingų veiksnių atsisakymas, reikiamas fizinis aktyvumas, reguliarus (ne fanatiškas) rūpinimasis savos širdies būkle, sulaukusiems 40 metų – pasitikrinimas pagal širdies kraujagyslių ligų (ŠKL) prevencijos programas bei reguliarus vėlesnis sveikatos tikrinimasis, laisvalaikio darbo režimo subalansavimas yra esminiai kelrodžiai kelyje, nesusitinkant su išemine širdies liga bei jos klastingausiu palydovu - miokardo infarktu.

Taigi, esu giliai įsitikinęs, kad infarkto kiekvienas iš mūsų galime išvengti, arba įsiklausydami į sveikatos priežiūros specialistų rekomendacijas, – jį sustabdyti, ir procesą visiškai kontroliuoti. Deja, nėra priemonės arba vaisto, kad nieko asmeniškai papildomai nedarant, galėtume apsisaugoti nuo širdies infarkto.

Rašytojas E. Hemingvėjus knygoje „Anapus upės, medžių ūksmėje“ penkiasdešimtmečio pulkininko Kantvelo lūpomis nusakė visą esmę, kai jo pasiteravo apie sveikatą: „Sveikata puiki, neskaitant opų ir šlubčiojančios širdies... Viskas priklauso nuo vienintelio raumenėlio. Bet tai - svarbiausias raumuo. Jis veikia tobulai kaip Rolex Oyster Perpetual mechanizmas. Visa bėda, kad jo nenusiųsi į firmos dirbtuvę, jei pradeda gesti. Vieną sykį ims ir sustos, ir net nesužinosi kada. Numirs ir tiek”...

- Jeigu kažkaip sugebėtume visiškai sustabdyti cholesterolio sintezę organizme, tai atimtume žmogaus gyvybę. Tačiau siekdami kontroliuot ŠKL turime kovoti su cholesterolio pertekliumi. Iš daugybės organizme esančių įvairių cholesterolio molekulių ir dalelių, mums svarbiausias - blogasis (arba mažo tankio) cholesterolis, kurio kiekį, apsisaugant ar sergant širdies liga, ir bandoma visais įmanomais būdais koreguoti.

Nors pirmą kartą apie cholesterolį sužinota prieš 300 metų, kuomet cholesterolio kristalai rasti tulžies pūslės akmenyse, bet pirmasis efektyvus vaistas – statinas, skirtas cholesterolio kiekiui mažinti, buvo patvirtintas 1980 metais. Beje, statinų vartojimas iki 50 proc. pacientų sumažina insulto ir širdies infarkto išsivystymą. Tačiau tik pastarąjį dešimtmetį įvyko perversmas, kuomet klinikinėje praktikoje buvo pristatyti pažangiausi ir efektyviausi cholesterolį mažinantys vaistais.

Vaistų vieta yra svarbiausia cholesterolio kontrolėje, nes 80 proc. viso cholesterolio yra susintetinama organizme, ir kuo geresnė jo kontrolė, tuo geresnė organizmo apsauga. Vartojantiems vaistus nuo cholesterolio, kai pacientui kepenų projekcijoje (dešinysis pašonkaulis) atsiranda maudimo, tempimo jausmas, vertinami laboratoriniai kepenų rodikliai kraujyje, ir pagal jų rodmenis gali būti koreguojama vaistų dozė, ar vaistų skyrimas. Kepenų pažaidos atvejai - labai reti (o ir pacientai miršta nuo infarkto, o ne nuo kepenų ligos), tad ekspertai lipidologai šiandien nerekomeduoja reguliariai vertinti kepenų laboratorinius rodiklius ir pacientams, vartojantiems didesnes statinų dozes.

– Cholesterolio koncentracijos norma priklauso nuo žmogaus amžiaus, reikšminga ir tai, ar jau tam asmeniui jau diagnozuota širdies, kraujagyslių liga. Pvz., pacientui, kuriam nediagnozuota ŠKL ir jis neturi kitų rizikos veiksnių, blogojo cholesterolio koncentracija turi neviršyti 2,4 mmol/l, o sergantiems ŠKL, patyrusies infarktą =