Gavusi siuntimą negalėjo patikėti: tyrimui užregistruota 2029 metams

Savo istorija ir išrašytu siuntimu už daugiau nei 4 metų Vilma Danauskienė viešai pasidalino feisbuke. Kaip rašė V. Danauskienė, ji apsilankė Kauno klinikose, ir nors gydytojos konsultacija buvo labai profesionali, tačiau išrašytas siuntimas tiesiog šokiravo.

„Bendras vaizdas valdiškoje klinikoje – puikus. Gražu, saulėta, visur nukreipiantys ženklai, paslaugus personalas, daug skaitmeninių dalykų, modernu ir vakarietiška.

Kai po tretinio lygio konsultacijos gydytoja išrašė siuntimą planinei hospitalizacijai dėl įtariamos miego apnėjos tyrimų ir gydymo plano sudarymo – apsiverkiau. Iš džiaugsmo, kad „dar niekad taip gerai negyvenom“!

Vizitas paskirtas 2029 metų gruodžio 10 d.! PO PUSPENKTŲ METŲ. Kai išraiškingai kilstelėjau antakius, gydytoja tik kaltai šyptelėjo: „yra kaip yra“. Bet juk ne gydytoja turi jaustis kalta. Ir ne klinikų vadovas“, – dalijosi V. Danauskienė.

Pasak jos, pasidalinti šia istorija paskatino dabar kylančios diskusijos dėl naujų Sveikatos apsaugos ministerijos planuojamų pokyčių, kurie uždraustų pacientų priemokas.

„Būčiau nerašiusi šio posto. Bet kad ant bangos ta tema – valdiška ir privati medicina: kurią pribaigti? Tai nė vienos dusinti nereikia. Mano šeimos gydytojai privatininkai. Bet aš jų nekeisčiau. Kaip ir nekeisčiau valdiškų antrinio lygio gydytojų VšĮ Druskininkų ligoninėje ir tretinio lygio specialistų Kauno klinikose.

Užuot priešinę medikų bendruomenę, užuot juos menkinę pacientų akyse, gudručiai Seime ir Vyriausybėje verčiau imkit spręsti gydytojų rengimo studijų finansavimo klausimus. Kad kol aš sulauksiu to tyrimo, nereikėtų ieškoti vertėjo kokios egzotiškos šalies kalbai, idant migrantas daktaras suvoktų, ko aš pas jį iš savo kaimo atsibeldžiau“, – pykčio neslėpė V. Danauskienė.

Pasak Kauno klinikų atstovų, šioje ligoninėje kasmet atliekama daugiau kaip 400 diagnostinių ir virš 200 gydymui parinkti skirtų polisomnografijų.

Dažniausiai pacientams diagnozuojama būklė – obstrukcinė miego apnėja, jai nustatyti būtinas specializuotas miego tyrimas. Tam pasitelkiama videopolisomnografija – išsamus naktinis tyrimas, atliekamas specialiai įrengtose vienvietėse palatose. Tyrimo metu paciento miegas stebimas visą naktį, o jo būklė nuolat prižiūrima.

Šiuo metu Kauno klinikų Miego laboratorijoje veikia 5 tam pritaikytos palatos.

Šiais metais pradėta taikyti ir papildoma galimybė – polisomnografijos tyrimas naudojant nešiojamą aparatą. Šis tyrimas taikomas pacientams, kuriems pagal medicinines indikacijas nereikalingas vaizdo stebėjimas. Tokiu atveju pacientas taip pat miega vienvietėje palatoje, tačiau nakties metu nestebimas tiesiogiai, o tyrimo duomenys analizuojami ryte.

Tyrimas dažniausiai leidžia diagnozuoti obstrukcinę miego apnėją jau po vienos nakties, todėl jį kartoti prireikia retai. Jei pacientui nustatomas poreikis gydytis nuolatinio teigiamo slėgio aparatu, atliekamas papildomas tyrimas – siekiant parinkti tinkamiausius aparato nustatymus. Tokiu atveju pacientas Kauno klinikose gydomas vidutiniškai 2–3 paras. Jei fiksuojami sudėtingesni kvėpavimo sutrikimai ar reikia taikyti neinvazinę ventiliaciją, ištyrimas bei gydymas gali užtrukti ilgiau.

Miego apnėjos, arba kitaip polisomnografijos, tyrimus atlieka ir Santaros klinikos, tačiau ir čia situacija ne ką geresnė – tyrimo reikia laukti 2 metus arba dar ilgiau, eilėje keli šimtai pacientų.

Šiam tyrimui atlikti tokios ir dar didesnės eilės įprastos ir kitose šalyse, komentavo Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. Edvardas Danila.

„Jų priežastis – didelis ir toliau didėjantis obstrukcine miego apnėja sergančių asmenų skaičius, apie 5 proc. visų šalies gyventojų. Svarbiausia šio reiškinio priežastis – žmonių, turinčių reikšmingą antsvorį, daugėjimas“, – sako prof. E. Danila.

Kita priežastis, kaip aiškina profesorius, įrangos, tai yra polisomnografo, brangumas ir tyrimo sudėtingumas. Vienu aparatu tyrimas atliekamas vienam asmeniui per visą naktį ligoninėje. Kartais jis trunka dvi naktis.

„Kiekvieną naktį 1–2 naujiems pacientams atliekamas šis tyrimas pirminės diagnostikos tikslu. Tačiau atkreipiame dėmesį į tai, kad dar 1–2 pacientams tyrimas atliekamas gydymo efekto vertinimo tikslu. Bendrai, polisomnografijos poreikis didėja ir didės, nes daugėjant pirminių pacientų, daugėja ir antrinių, kuriems būtinas gydymo efekto vertinimas“, – sakė profesorius.

Obstrukcinės miego apnėjos diagnostika – tai tik pirmasis pagalbos etapas, o patvirtinus ligą ją reikia pradėti gydyti. Obstrukcinės miegos apnėjos gydymas yra kompleksinis, viena svarbiausių priemonių – nenutrūkstamo teigiamo slėgio aparato ir jo generuojamo srauto parametrų parinkimas.

Kaip paaiškina prof. E. Danila, aparatas generuoja slėgį, kuris kaip pneumatinis įtvaras laiko viršutinius kvėpavimo takus atvirus. Dėl to sumažėja, o kartais – ir visiškai išnyksta apnėjos, kvėpavimo pauzės miegant. Gydymo parinkimas trunka dar 1–3 naktis.

Komentaro kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją (SAM). Kaip rašoma ministerijos atsiųstame komentare, privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokami miego apnėjos (polisomnografijos) tyrimai atliekami Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, juos atlieka penkios gydymo įstaigos:

-Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos;

-Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;

-Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė;

-Respublikinė Klaipėdos ligoninė;

-Klaipėdos universiteto ligoninė.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, atliekamų polisomnografijos tyrimų skaičius pastaraisiais metais augo: 2023 m. atlikti 1466 tyrimai, 2024 m. – 1621 tyrimas, 2025 m. I ketv. – 482 tyrimai.

„Dėl polisomnografijos tyrimų specifikos ligoninių pajėgumai juos atlikti yra riboti, o tyrimų poreikis didelis, todėl eilės ilgos. Pacientai gali rinktis bet kurią gydymo įstaigą, už kurios paslaugas sumoka Privalomojo sveikatos draudimo fondas ir kurioje tuo metu laukti reikia trumpiausiai“, – rašė SAM.