Šylant
orams ir vis daugiau laiko praleidžiant gamtoje, Valstybinės ligonių kasos
(VLK) specialistai primena, kad erkės Lietuvoje jau aktyvios, todėl dabar yra
ypač svarbus metas pasirūpinti apsauga nuo erkinio encefalito. Privalomojo
sveikatos draudimo fondo lėšomis nuo šios infekcijos skiepijami 50–60 metų
amžiaus gyventojai. „Gyventojai
dažnai klaidingai mano, kad jei erkės jau aktyvios, pradėti skiepytis per vėlu.
Tačiau taip nėra. Šiltuoju metų laiku gali būti taikoma pagreitinta
vakcinacijos schema, kai tarp pirmos ir antros vakcinos dozių išlaikomas dviejų
savaičių intervalas. Tai leidžia greičiau susiformuoti imunitetui ir sumažinti
sunkių komplikacijų riziką. Todėl raginame gyventojus nedelsti ir dėl skiepų į
savo gydymo įstaigas kreiptis jau dabar“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų
vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.
Nacionalinio
visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje buvo
užregistruoti 642 erkinio encefalito atvejai. Tai viena pavojingiausių
virusinių centrinės nervų sistemos infekcijų. Liga gali pažeisti galvos
smegenis, jų dangalus, periferinius nervus, o daliai žmonių liekamieji
reiškiniai išlieka visam gyvenimui. Persirgus dažnai pasitaiko pusiausvyros
sutrikimų, galvos skausmų, dėmesio koncentracijos problemų, klausos sutrikimų,
rankų ar pečių juostos raumenų silpnumo. Kai kuriais atvejais liga gali sukelti
neįgalumą. Specifinio gydymo nuo šios ligos nėra – taikomas tik simptomus
lengvinantis gydymas, todėl vakcinacija išlieka patikimiausia apsaugos
priemone.
Erkiniu
encefalitu užsikrečiama labai greitai – virusą erkės perduoda per seiles vos
įsisiurbus. Net ir skubiai pašalinus erkę rizika išlieka. Be to, erkės
aptinkamos ne tik miškuose ar pievose, bet ir miestų parkuose, soduose,
gyvenamųjų namų aplinkoje. Retesniais atvejais infekcija gali būti perduodama
vartojant nepasterizuotą užkrėstą ožkų ar karvių pieną bei jo produktus.
Pagal
įprastą skiepijimo schemą nuo erkinio encefalito reikia trijų vakcinos dozių.
Pirmosios dvi dozės dažniausiai suleidžiamos 1–3 mėnesių intervalu, o trečioji
– po 5–12 mėnesių. Vėliau, siekiant išlaikyti apsauginį imunitetą, po
trečiosios dozės praėjus 3 metams, reikia suleisti pirmąją palaikomąją dozę, o
kitas – kas 5 metus.
Taikant
pagreitintą schemą, antroji dozė gali būti skiriama jau po dviejų savaičių nuo
pirmosios. Apsauga susiformuoja praėjus maždaug dviem savaitėms po antrosios
dozės, tačiau ilgalaikiam imunitetui būtina užbaigti visą skiepijimo kursą.
Trečia vakcinos dozė skiriama praėjus 5-12 mėn. po antrosios.
Svarbu
žinoti, kad vakcina neapsaugo, jei erkė įkando dar prieš skiepijimą arba per
pirmąsias dvi savaites po pirmosios dozės. Dėl to net ir pradėjus skiepytis
būtina išlikti atsargiems gamtoje – naudoti repelentus, dėvėti kūną dengiančius
drabužius ir po buvimo gamtoje atidžiai apsižiūrėti.
Dėl
nemokamos vakcinos 50–60 metų amžiaus gyventojai gali kreiptis į savo šeimos
gydytoją gydymo įstaigoje, kurioje yra prisirašę. Kiti gyventojai pasiskiepyti
gali savo lėšomis gydymo įstaigose ar vaistinėse, kuriose teikiama skiepijimo
paslauga.