Už neaišku kiek mokesčių mokėtojų pinigų Nemuno saloje pastatyti nauji „pėsčiųjų takai“

Slaptumu pagarsėjusios statybos Kauno Nemuno saloje iš esmės baigtos. Technika išvežta, gruntas išlygintas, o aptvertoje aikštelėje liko galutinis trijų savaičių darbų rezultatas, kurį portalas „Kas vyksta Kaune“ užfiksavo iš oro. Savivaldybė teigia įrengusi pėsčiųjų takus. Nuotraukose matyti dvi lygiagrečios betono juostos, kurios nesijungia nei tarpusavyje, nei su esamu salos takų tinklu ir kuriomis vaikščioti kol kas negalima.

Savivaldybės paaiškinimai apie tai, kas statoma saloje, per tris savaites keitėsi ne kartą, ir juos verta prisiminti chronologiškai.

Darbams prasidėjus liepos 28-ąją, objektas nebuvo įvardytas. „Nemuno saloje ruošiama vieta, kur ateityje būtų galima pastatyti įvairius atrakcionus, mobilius įrenginius, kuriems reikalingas tvirtas pagrindas. Ant jo galėtų būti pastatytas apžvalgos ratas“, – tuomet aiškino Statybos valdymo skyriaus vedėjas Paulius Pachomovas.

Į klausimą dėl leidimo jis atsakė trumpai. „Šie darbai papuola į pirmos grupės nesudėtingų darbų kategoriją, tai reiškia, statybos leidimo išsiimti nereikia“, – teigė vedėjas.

Portalui paklausus apie projektinį plotą, nuo kurio leidimo privalomumas ir priklauso, skaičiaus nebuvo. „Šiuo metu statinio statyba pradinėje stadijoje, tikslus statinio plotas paaiškės įvykdžius statybos darbus bei atlikus išpildomuosius statinio matavimus“, – atsakė P. Pachomovas. Vėliau paaiškėjo, kad plotai – 60 ir 74 kvadratiniai metrai – buvo įrašyti dar birželį parengtame projekte.

Rugpjūčio pradžioje savivaldybė takus pristatė kaip tinklo plėtrą. „Užduotis ir yra praplėsti takų tinklą, padidinti elektros pajėgumus teritorijoje, nes jie reikalingi apšvietimui, stebėjimo kameroms, renginiams“, – portalui perduotame komentare teigė P. Pachomovas.

Kitą dieną, portalui pacitavus Kultūros paveldo departamento raštą, apžvalgos ratas pirmą kartą buvo pripažintas. „Visos procedūros, susijusios su apžvalgos rato statymu, bus atliktos pagal teisės aktus. Šiandien tiek rato gamyba, tiek planavimas yra procese“, – nurodė vedėjas.

Nacionalinės televizijos eteryje nuskambėjo dar dvi versijos. „Pirmos kategorijos nesudėtingiems takams statybos leidimo nereikia. Kai pastatysime tuos takus, išmatuosime ir, manau, kad išliks iki 100 kvadratinių metrų bei išlaikys nesudėtingo statinio statusą“, – LNK žinioms kalbėjo P. Pachomovas.

LRT eteryje takai tapo universaliais. „Ant šitų takų galės stovėti įvairūs įrenginiai – tai galės būti tiek ratas, tiek karuselės, tiek bet koks kitas įrenginys“, – aiškino vedėjas.

Baigtų darbų vaizdas iš oro su šiais paaiškinimais dera sunkiai. Maždaug 1 800 kvadratinių metrų aptvertoje aikštelėje, kur prieš mėnesį dar žaliavo pieva, guli dvi betono juostos – apie 20 ir 25 metrų ilgio, maždaug 3 metrų pločio. Abiejų galai remiasi į išlygintą gruntą. Esamas salos takų tinklas, kurį žadėta praplėsti, driekiasi vos už keliolikos metrų, tačiau naujosios juostos prie jo neprijungtos nė viename taške. Patekti prie jų taip pat neįmanoma – teritorija tebėra aptverta mobiliąja tvora.

Portalo kalbintas statybos srities specialistas, paprašęs jo neįvardinti, atkreipė dėmesį, kad pėsčiųjų tako esmę apibrėžia jo paskirtis. „Takas savo funkciją atlieka tada, kai juo galima nueiti iš vieno taško į kitą – kai jis sujungtas su kitais takais ar traukos objektais ir yra prieinamas pėstiesiems. Izoliuota betono juosta, kuri niekur neveda ir prie kurios negalima prieiti, pėsčiųjų tako funkcijos neatlieka“, – sakė specialistas.

Po žeme liko ir tai, kas buvo statoma pirmiausia ir ko nuotraukose nebesimato. Portalo žurnalistų vietoje matuoti pamatai – išbetonuotos plokštės su maždaug 15 metrų gylio gręžtiniais poliais – siekia apie 30 metrų ilgio ir 5 metrų pločio, tai yra apie 150 kvadratinių metrų kiekviena.

Rugpjūčio 11 dienos įsakymu patvirtintame projekte abiejų statinių plotai nurodyti gerokai mažesni – 60 ir 74 kvadratiniai metrai, ir šie skaičiai atitinka tik paviršiuje likusias juostas. Ar į statinio plotą, nuo kurio priklauso statybos leidimo privalomumas, turi būti įskaičiuotos ir požeminės laikančiosios konstrukcijos, portalas yra paklausęs Statybų inspekcijos.

Situacija Nemuno saloje sukėlė reakciją ir profesinėje bendruomenėje. Ketvirtadienį Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyrius sušaukė valdybos susirinkimą statyboms aptarti – kvorumas nesusirinko, nes dalis architektų atostogauja, tad valdybos narius nuspręsta apklausti el. paštu, tačiau dalyvavusiųjų nuotaika, skyriaus pirmininko Nerijaus Stanionio teigimu, buvo vieninga.

„Kiek dalyvavo žmonių – visi vienareikšmiškai nustebę procesu. Kas turbūt keisčiausia – išlaikoma keista paslaptis, kas gi čia daroma. Nebūtinai architektai pasakytų, kad blogai statoma – keisčiausia, kad yra slepiama ne tik nuo architektų, bet ir visos visuomenės, kad vyksta procesas. Tokią nuotaiką išsakė visi“, – portalui sakė N. Stanionis.

Ekspertinio vertinimo, pasak jo, architektai pateikti negali dėl tos pačios priežasties, dėl kurios jo negali pateikti niekas. „Svarstyti ir pasakyti, ar tai gera vieta, ar geras projektas, architektai nedrįsta nematę projekto. Kritikavimas nemačius projekto gali būti labai klaidingas“, – paaiškino architektas.

N. Stanionis priminė, kad svarbesniems miesto objektams aptarti Kaune veikia Regioninė architektų taryba ir Architektūros ir urbanistikos ekspertų taryba, į kurias gali kreiptis ir savivaldybė, ir vyriausiasis architektas.

„Šis objektas teisiškai yra su tokiu klaustuku – turime sprendimų, kuriuose įvardyta, kad visuomenei reikšmingus pastatus reikia svarstyti. Jeigu mes pažodžiui skaitome dokumentus, galime sakyti, kad tai yra įrenginys ir papildomas svarstymas nėra privalomas. Be abejo – toks objektas savo dydžiu ir mase darys įtaką ir bus puikiai matomas“, – kalbėjo skyriaus pirmininkas.

Pažymėtina, kad miesto vyriausiojo architekto pareigas šiuo metu eina administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas – tas pats, kurio parašu gegužės 13 dieną sudaryta takų projektavimo sutartis.

Keisčiausia šioje istorijoje tai, kad už mokesčių mokėtojų pinigus įrengtos infrastruktūros dokumentų visuomenė nemato iki šiol. Statybos projekto savivaldybė žiniasklaidai neteikia, žadėdama jį parodyti tik pasibaigus Statybų inspekcijos tyrimui, nors teisės akto, leidžiančio dokumentų neteikti, paprašyta nenurodė.

Darbų sąmata nežinoma. Rangos darbų sutartis, pagal kurią takai pastatyti, viešųjų pirkimų sistemoje nepaskelbta iki šiol, nors visi įstatyme numatyti skelbimo terminai jau pasibaigę – sutartis privalo būti paskelbta per 15 dienų nuo pasirašymo ir ne vėliau kaip iki pirmojo mokėjimo rangovui. Kas, kada ir už kokią sumą įsipareigojo atlikti darbus, kurie vietoje jau baigti, lieka nežinoma.

Abejonių kelia ir dokumentų seka. Projekto bendrosios ekspertizės aktas pasirašytas rugpjūčio 3 dieną – tą pačią, kai statybvietėje apsilankė Statybų inspekcijos pareigūnai ir kai darbai saloje vyko visu pajėgumu jau antrą savaitę. Pats projektas administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas dar vėliau, rugpjūčio 11 dieną, pamatams jau stovint. Tad šiuo atveju, dokumentai visą laiką vijosi vykstančią skubią statybą.

Statybų inspekcijos pozicija nuo pat pradžių buvo kitokia nei savivaldybės. Dar liepos pabaigoje inspekcija portalui raštu patvirtino, kad statybą leidžiantis dokumentas objektui neišduotas, ir išaiškino ribą, nuo kurios leidimas privalomas – aikštelė iki 100 kvadratinių metrų laikoma I grupės nesudėtinguoju statiniu, o didesnei naujai statybai mieste leidimas būtinas. Ten pat inspekcija priminė, kad statinio kategoriją projekte nustato ir parašu už ją atsako projektuotojas.

Rugpjūčio 3 dieną, apsilankiusi statybvietėje, inspekcija pranešė apie pradėtus procesinius veiksmus. „Patikrinimo metu buvo surinkti faktiniai duomenys. Toliau tęsiamas patikrinimas ir atliekami procesiniai veiksmai, vertinant gautą informaciją apie vykdomus statybos darbus. Artimiausiu metu atsakingiems subjektams bus surašyti privalomieji nurodymai pateikti informaciją, dokumentus ir kitus su statyba susijusius duomenis“, – portalą informavo inspekcija.

Rugpjūčio 4 dieną inspekcija portalui išaiškino ir ploto skaičiavimo taisyklę – plotas nustatomas „pagal statinio išorinio kontūro vertikalią projekciją į žemės paviršių“, o ne pagal aptvertą statybvietę. Ar į statinio kontūrą patenka ir požeminės laikančiosios konstrukcijos, kurių matmenys didesni už paviršiuje matomas juostas, portalas inspekcijos paklausė atskirai – atsakymo laukiama. Naujausiame atsakyme inspekcija patvirtino, kad tyrimas tęsiamas. „Vyksta (tęsiamas) tyrimas, atliekami procesiniai veiksmai, renkama informacija, duomenys ir dokumentai“, – nurodė inspekcija.

Pagal viešuosius dokumentus aikštelės laukia kitas etapas. VšĮ „Kaunas IN“ iškabos sutartis numato, kad apžvalgos rato konstrukcijos turi stovėti rugpjūčio pabaigoje, o šviečiantis pavadinimas „Sky View“ – veikti iki rugsėjo 13 dienos. Pati „Kaunas IN“ portalui patvirtino, kad rato montavimo darbai preliminariai gali prasidėti rugsėjį.

Statybų inspekcijos tyrimas tęsiasi – inspekcija yra patvirtinusi, kad statybą leidžiantis dokumentas objektui neišduotas. Kultūros paveldo departamentas savo ruožtu nurodė, kad prieš įrengiant apžvalgos ratą šioje vietoje privaloma poveikio kultūros paveldo vietovei analizė, kuri, departamento patvirtinimu, neatlikta. Apie tyrimo išvadas ir tolesnius darbus saloje portalas informuos savo skaitytojus.