Statybų inspekcija kreipsis į teismą dėl statybų prie Ąžuolyno

Inspekcija nustatė, kad Savivaldybės patvirtintas detalusis planas buvo parengtas pažeidžiant galiojančius teisės aktus ir kelia tiesioginę grėsmę kultūros paveldo objektui – Kauno Ąžuolyno sporto statinių komplekso daliai.

Pagrindinis pažeidimas susijęs su detaliojo plano sprendiniais, leidžiančiais statyti pastatus Teniso kortų teritorijoje, kuri yra pripažinta saugoma kultūros paveldo vertybe. Kultūros paveldo departamento išvados patvirtina, kad Teniso kortai yra svarbus šio Ąžuolyno komplekso elementas, todėl bet koks jų pažeidimas gali sukelti negrįžtamą žalą.

„Savivaldybės priimti sprendimai, leidžiantys statyti pastatus kultūros paveldo teritorijoje, kelia tiesioginę grėsmę šiai unikaliai vertybei. Statybos inspekcija neabejotinai sieks, kad šie neteisėti sprendimai būtų panaikinti ir kad teritorijų planavimas būtų vykdomas griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, užtikrinant kultūros paveldo apsaugą ir viešąjį interesą“, – pabrėžia VTPSI viršininkas Albertas Stanislovaitis.

Be to, VTPSI nustatė, kad koreguojant detalųjį planą nebuvo gautas pritarimas iš teritorijos naudotojos – Lietuvos futbolo federacijos (LFF), o kai kurie detaliojo plano sprendiniai, tokie kaip žemės naudojimo būdų nustatymas, prieštarauja Kauno miesto bendrojo plano nuostatoms, taip pat naujas įvažiavimas ir automobilių stovėjimo vietų skaičiaus pakeitimas patvirtinti nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos.

Atsižvelgdama į nustatytus pažeidimus ir gindama viešąjį interesą, Statybos inspekcija artimiausiu metu kreipsis į teismą dėl detaliojo plano panaikinimo, siekdama užtikrinti, kad teritorijų planavimas būtų vykdomas teisingai ir atsakingai. Taip pat Statybos inspekcija šiuo metu vykdo tyrimą dėl statybos leidžiančio dokumento (SLD) teisėtumo.

Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog adresu Sporto g. 3 esančiame sklype planuojama statyti paslaugų paskirties pastatą, su viešbučių, prekybos, sporto ir gyvenamosiomis patalpomis.

Plane nurodoma, kad suplanuota 18 butų, jie bus 2 ir daugiau kambarių dydžio. Taip pat suplanuota ir 10 numerių viešbučio tipo pastatams.

Tiesa, pats statytojas akcentuoja, jog šio projekto esmė – medicininio turizmo plėtra Kaune. Paslaugų paskirties pastate bus įrengtas dienos SPA centras, teikiamos specializuotos sveikatingumo paslaugos – jogos, sveikos gyvensenos, sveikos mitybos. O viešbutis bus įrengtas todėl, kad neretai su turistais atvyksta juos lydintis personalas.

Dėl minėtų butų ir viešbučio kilo didžiulis visuomenės sujudimas, mat anksčiau gyvenamoji paskirtis šiame sklype numatyta nebuvo. Projektą pagal asociacijos „Žaliasis Ąžuolynas“ gautą skundą išnagrinėjusi Kauno regioninės architektūros taryba konstatavo, jog šis projektas neatitinka viešojo intereso.

Skundą regionų administracinio teismo Kauno rūmams taip pat yra pateikęs advokatas Saulius Dambrauskas.

„Iki šiol negavau duomenų, kad į teismą būtų kreipusis bent kuri nors institucija, kuri pagal įstatymą turi ginti viešąjį interesą. Todėl šiandien, paskutinę termino dieną, pateikiau skundą Kauno administraciniam teismui“, – vasario 13 d. savo „Facebook“ paskyroje rašė advokatas S. Dambrauskas.

Advokatas portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, jog šiuo atveju apskundė per dieną savivaldybės išduotą leidimą statyboms.

Daug nesutarimų kyla svarstant, ar sklype esantys teniso kortai yra istoriškai vertingi.

Kultūros paveldo departamento požiūriu, kultūros paveldo objektas (Teniso kortai I) turi būti išsaugotas – KPD kreipėsi į vystytojus prašant išsaugoti vertingąsias savybes.

„Siekis, kad tikrai sportui skirtose erdvėse, šitame komplekse gyvenamoji paskirtis neatsirastų. Tai tada išeitų, kad mes daugelyje vietų, kurias paskyrėm – ir memorialinių, ir kitų – sugalvosime ir sakysime: vertingosios savybės nėra ir statykime dar namą“, – LRT žinių tarnybai dėstė KPD departamento direktorius Vidmantas Bezaras.

Anksčiau išsiųstame rašte Kultūros ministerija atkreipė dėmesį, jog Kauno Ąžuolyno sporto komplekso vertingosios savybės yra „stačiakampio plano teniso kortai I, II teritorijos šiaurės ir rytų dalyse (išskyrus XX a. II p.-XXI a. įrengtus teniso kortus)“ ir šias vertingąsias savybes būtina išsaugoti.

Kiek kitaip mano projekto vystytojai. Anot jų, pirmosios Kauno teniso aikštelės tarpukariu pradėjo veikti kitur.

Pasak statytojų, vienos jų buvo įkurtos tuometiniame Lietuvos fizinio lavinimo sąjungos Kauno stadione, kitos – šalia dabartinių kortų, bet ne jų vietoje. O antrieji teniso kortai iškilo kaimyniniame plote, kiek arčiau pagrindinių LSU rūmų. Tad esą KPD dokumentacija – neteisinga.

„Pirmieji teniso kortai tose ribose atsirado tik 1987 metais. Tai yra visiškai 20 amžiaus pabaiga, tai yra tarybiniai kortai. Ir pagal tą dokumentaciją <…> jie mėgina išsaugoti sovietinius teniso kortus“, – LRT žinių tarnybai tikino nekilnojamojo turto plėtotojas R. Jocius.