Nutraukė statybų sutartį, bet rangovas reikalauja pinigų: ką daryti?

„Kas vyksta Kaune“ skaitytojas kreipėsi į redakciją, siekdamas išsiaiškinti, ar galima nesumokėti rangovui dalies sutartos sumos, siekiant apsisaugoti nuo galimų statybos darbų trūkumų, jeigu rangos sutartis nutraukiama anksčiau laiko.

„Pasamdėme statybų įmonę namo statybos darbams. Sutartyje buvome numatę, kad dalį mokėtinos sumos galime sulaikyti kaip garantiją dėl galimų darbų defektų. Tačiau statybų eigoje kilo nesutarimų ir sutartį nutraukėme, o likusiems darbams pasamdėme kitus meistrus. Dabar pirmoji įmonė reikalauja sumokėti visus likusius pinigus, teigdama, kad nutraukus sutartį nebeturime teisės jų sulaikyti. Nors atlikti darbai kol kas atrodo kokybiški, nerimaujame, kad vėliau gali išryškėti defektų. Ar privalome iš karto sumokėti visą sumą, ar galime pasilikti dalį pinigų iki garantinio laikotarpio pabaigos?“ – klausiama pateiktoje situacijoje.

Į klausimą atsako advokatų kontoros „ADVOCATERA“ advokatė Raimonda Lazauskienė:

„Susipažinus su aprašyta situacija pirmiausia pažymėtina, kad statybos rangos sutarties nutraukimas savaime nereiškia, jog pasibaigia visos rangovo pareigos užtikrinti atliktų darbų kokybę. Net ir nutraukus sutartį prieš terminą, rangovas išlieka atsakingas už iki sutarties nutraukimo atliktų ir užsakovui perduotų darbų trūkumus, todėl užsakovas turi teisėtą interesą apsisaugoti nuo galimų nuostolių ateityje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimų sulaikymo teisė yra sutarties pagrindu atsirandanti prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė, kurios tikslas – apsaugoti užsakovą nuo galimų nuostolių, jeigu rangovas nevykdytų arba negalėtų vykdyti savo garantinių įsipareigojimų.

Kasacinis teismas pabrėžia, kad užsakovo interesas naudotis tokia apsaugos priemone išlieka ne tik tuomet, kai statybos rangos sutartis visiškai įvykdoma, bet ir tais atvejais, kai ji nutraukiama prieš terminą. Vien aplinkybė, kad atlikti darbai buvo perduoti ir jų kokybei tuo metu nebuvo pareikšta pretenzijų, savaime nepanaikina galimybės ateityje išryškėti darbų trūkumams.

Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad mokėjimų sulaikymo teisės įgyvendinimo sąlygos ir trukmė pirmiausia priklauso nuo konkrečios rangos sutarties nuostatų. Jeigu šalys neaptarė, kaip ši teisė turėtų būti įgyvendinama sutartį nutraukus prieš terminą, tokia sutarties spraga turi būti užpildoma atsižvelgiant į sutarties tikslą, šalių ketinimus bei sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.

Teismų praktikoje taip pat išaiškinama, kad mokėjimų sulaikymo termino pradžia turėtų būti siejama su atliktų darbų rezultato perdavimo užsakovui momentu, nuo kurio skaičiuojamas perduotų darbų garantinis terminas. Pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas nustatė, kad sutartyje numatytas trejų metų laikotarpis, iki kurio pabaigos galėjo būti sulaikomi mokėjimai, jau buvo pasibaigęs. Todėl, nors teismas pripažino, kad sutarties nutraukimas savaime nepanaikina mokėjimų sulaikymo teisės, nebuvo pagrindo keisti byloje priimtų sprendimų, nes toks pakeitimas nebesukeltų teisinių padarinių.

Taigi, skaitytojos aprašytoje situacijoje vien sutarties nutraukimas ar tai, kad atlikti darbai iš pirmo žvilgsnio atrodo kokybiški, savaime nereiškia pareigos nedelsiant sumokėti visas sulaikytas sumas. Jeigu rangos sutartyje buvo aiškiai numatyta mokėjimų sulaikymo teisė, ji tam tikromis sąlygomis gali išlikti ir nutraukus sutartį prieš terminą. Vis dėlto tokia teisė nėra neribota – būtina įvertinti konkrečias sutarties sąlygas, atliktų darbų perdavimo momentą ir sutartyje nustatytą mokėjimų sulaikymo terminą.“