Sausį fiksuoti priešiški naratyvai apie Lietuvos gynybos politikos sprendimus

Sausio mėnesį Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje buvo aktyviai aptariami Lietuvos gynybos politikos sprendimai ir jų reikšmė regiono saugumui. Šiame kontekste planuojamas Kapčiamiesčio poligonas buvo nuosekliai pristatomas kaip NATO militarizacijos ir pasirengimo konfrontacijai regione dalis. Kremliaus propagandoje ši tema buvo siejama su galima Kaliningrado srities blokada ir pristatoma kaip sąmoninga Lietuvos provokacija.

Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje kartoti teiginiai apie tariamą NATO planą izoliuoti Kaliningradą ir pulti Rusiją, siekiant sukurti įspūdį, kad Lietuvos gynybos sprendimai yra agresyvios strategijos dalis. Komunikacijoje akcentuota, jog Lietuvos valdžia tariamai ignoruoja vietos gyventojų interesus, o poligono steigimas pristatytas kaip sprendimas, galintis išprovokuoti karinį konfliktą.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas teigė, kad Baltijos valstybės savo veiksmais esą siekia išprovokuoti Rusiją ir Baltarusiją konkretiems veiksmams, o vėliau apeliuoti į ES ir NATO vienybę.

Komentuodamas Kapčiamiesčio poligono steigimą ir Suvalkų koridoriaus stiprinimą, jis tvirtino, kad tokios iniciatyvos atitinka provokacijų logiką ir yra grėsmė Kaliningrado sričiai. Ministras taip pat pabrėžė, kad Maskva nesivels į „retorinių grasinimų mainus“, tačiau perspėjo, jog tokias „provokacijas“ inicijuojančioms valstybėms bus „savižudiškos“ pasekmės.

Baltarusijos pareigūnai taip pat plėtojo šią temą. Baltarusijos valstybės sekretorius Aleksandras Volfovičius kaltino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis sąmoninga pasienio militarizacija, teigdamas, kad kariniai projektai vykdomi socialinės ir ekonominės plėtros sąskaita bei demonstruoja „ne taikius tikslus“.

Tuo pat metu Baltarusijos užsienio reikalų ministras Maksimas Ryženkovas viešai tvirtino, kad Lietuvos gynybos projektai, įskaitant naujo poligono statybą ir Vokietijos brigados priėmimą, neva mažina finansavimą socialinėms reikmėms ir prisideda prie ekonominių sunkumų šalyje.

Greta gynybos temų sausio mėnesį Rusijos ir Baltarusijos informacinėje erdvėje taip pat fiksuota komunikacija, diskredituojanti 1991 m. sausio 13-osios įvykius. Kartoti naratyvai, siekę perrašyti istorinius faktus, menkinę Lietuvos nepriklausomybės gynėjų vaidmenį ir formavę abejones dėl oficialios įvykių versijos.