Prezidentas: Lietuva pasiryžusi numušti dronus, net jei prireiks panaudoti brangias raketas

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva yra pasiryžusi numušti jos oro erdvę pažeidusį orlaivį, net jei prireiktų panaudoti brangias raketas.

„Numušimo kaina mums nėra svarbiausias dalykas, gali būti panaudotos ir brangios sistemos tam, kad orlaivis būtų sunaikintas, nes žmonių gyvybės yra neįkainojamos ir žmonių sveikata yra mums pats svarbiausias prioritetas“, – trečiadienį po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio sakė šalies vadovas.

Taip jis kalbėjo praėjusią savaitę galimai dronams du kartus pažeidus Lietuvos oro erdvę. Dėl šių incidentų abu kartus buvo paskelbtas oro pavojus.

G. Nausėdos teigimu, Lietuva siekia, kad šalies turima oro gynybos ir detekcijos sistema apimtų skirtingus aukščius, būtų galima atpažinti bepilotį orlaivį kaip galima anksčiau, išaiškėjus drono keliamai grėsmei, jį būtų galima sunaikinti.

„Įranga yra, ji intensyviai testuojama. (...) Tos sistemos turi veikti tinkamai, jos turi veikti skirtingomis meteorologinėmis sąlygomis, jos turi padengti tiek ilgą nuotolį, tiek trumpesnį“, – dėstė prezidentas.

„Nutinka, kad viena įranga pasiteisina mažiau, kita patestavus pasiteisina ir matome, kad ji tikrai galėtų būti naudojama“, – kalbėjo jis.

Dėl dažnėjančių incidentų Baltijos valstybių oro erdvėje antradienį Vilniuje surengtas Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) ir Lietuvos, Latvijos bei Estijos prezidentų susitikimas.

Pasak G. Nausėdos, U. von der Leyen pažymėjo, jog Komisija pasiryžusi greičiau įgyvendinti tokias iniciatyvas kaip Europos dronų siena ar „Rytų flango sargybinis“ (angl. Eastern Flank Watch).

„Tos iniciatyvos tikrai yra svarbios, jos leidžia mums tikėtis atitinkamo dėmesio ir svarstant daugiametę finansinę perspektyvą, dėl kurios derybos prasidės jau netrukus“, – sakė jis.

Prezidento teigimu, blogėjant Rusijos ekonominei situacijai, keičiantis jos visuomenės nuotaikoms ir nepasiekiant proveržio fronte, tikėtinos dažnesnės provokacijos prieš Baltijos šalis, dezinformacijos kampanijos.

„Mums reikia būti pasiruošusiems, kad šiame karo Ukrainoje etape Rusija demonstruoja tam tikrą desperaciją, (...) kaip sakoma, sužeistas žvėris visada būna pavojingesnis“, – kalbėjo G. Nausėda.

„Todėl mes turime tam pasiruošti, mes turime būti vieningi kartu su NATO partneriais ir su Europos Sąjunga, ir mes sulaukiame visų reikiamos paramos žinučių ir signalų iš mūsų partnerių, kad Baltijos valstybėms, o ir visam rytiniam flangui, tikrai jam bus skirtas padidintas dėmesys artimiausioje ateityje“, – sakė jis.

Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi šaltiniais, antradienį paskelbė, kad NATO planuoja įdiegti naują vadovavimo struktūrą, kuri konflikto su Rusija atveju leistų greitai dislokuoti Vokietijos ir Nyderlandų karius Latvijoje bei Estijoje.

„Iš tikrųjų NATO turi pagrindą ir turi pakankamai informacijos, kad geopolitinė situacija aštrėja, ir tai nebūtinai susiję su kažkokia organizuota didelio masto karine kampanija prieš Baltijos šalis. Tiesiog didėja tikimybė, kad gali įvykti vienokio ar kitokio pobūdžio provokacijos, kurios, be jokios abejonės, aktyvuotų visus NATO saugumo instrumentus“, – pasirodžiusią informaciją komentavo G. Nausėda.

„Taip, NATO mums skiria didžiulį dėmesį. Taip, Europos Sąjunga skiria mums didžiulį dėmesį. Kaip užsipildys šita mozaika ir kaip pajėgumai bus paskirstyti Baltijos valstybėse, šiandien dar negalima būtų konkrečiai atsakyti, nes tai labai glaudžiai bus susiję su klausimu, kaip toliau atrodys mūsų didžiausio NATO sąjungininko Jungtinių Amerikos Valstijų pajėgų dislokavimas tiek Lietuvoje, tiek kitose regiono valstybėse“, – dėstė jis.

Prezidento Donaldo Trumpo administracija yra linkusi sumažinti amerikiečių vaidmenį Europos saugumo architektūroje, tačiau pranešimai iš Vašingtono prieštaringi – paskelbta apie dalies JAV karių atitraukimą iš Vokietijos, tačiau taip pat pranešta ir apie 5 tūkst. karių dislokavimą Lenkijoje.

Tuo metu žiniasklaidos šaltiniai skelbia apie amerikiečių planus perpus sumažinti savo giliojo smūgio pajėgumus Europoje, įskaitant lėktuvnešius ir karo lėktuvus.

„Taip, turime informacijos apie tam tikrą perdislokavimą JAV pajėgų Europoje, tačiau konkretus geografinis pasiskirstymas kol kas dar nėra iki galo aiškus, kadangi pats planavimo ir sprendimų priėmimo procesas tiek Pentagone, tiek Baltuosiuose rūmuose nėra pasibaigęs“, – teigė G. Nausėda.

Pasak prezidento, JAV Lietuvą laiko ypač „stropia ir atsakinga“ partnere.

„Visa tai yra matoma, visa tai nėra ignoruojama ir visa tai, tikiu, leis mums tikėtis sprendimų, kurie bus palankūs rytinio flango saugumui ir be jokios abejonės, veiks kaip atgrasantis Rusiją ir kitas nedraugiškas valstybes veiksnys“, – sakė G. Nausėda.

BNS skelbė, kad Lietuvoje šiuo metu dislokuota apie tūkstantis JAV karių.