Ministras: pastarieji dronų incidentai rodo, kad pratybų scenarijus „Achemoje“ aktualus

Pastarieji dronų incidentai, kai ukrainietiški bepiločiai orlaiviai sprogo Baltijos šalyse, rodo, kad tokio orlaivio avarijos pratybų scenarijus Jonavos „Achemos“ teritorijoje yra aktualus, sako vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

„Pratybos nekuriamos per vieną dieną, jos yra pradėtos nuo metų pradžios. Iš tikrųjų tie veiksmai, kurie yra numatyti, scenarijus yra surašytas jau seniai, tik tie įvykiai, kurie įvyko paskutinėmis savaitėmis trijų Baltijos šalių teritorijoje, erdvėje ir žemėje, parodo, kad tikrai scenarijus buvo aktualus“, – žurnalistams Jonavos rajone ketvirtadienį sakė V. Kondratovičius.

Jo teigimu, pagrindinis tobulintinas elementas yra sąveika tarp institucijų.

„Bendra reakcija turi būti greita. Kiekviena institucija turėtų turėti savo veikimo planą tokiais atvejais ir tie planai turi vienas su kitu koordinuotis“, – kalbėjo vidaus reikalų ministras.

„Turi būti iniciatyva iš tos pirmos komandos, kuri pradeda ir organizuoja visas pratybas, ir žinojimas, ką reikia daryti, kas gali dalyvauti ir kokių resursų turi kiekviena institucija. Tai yra svarbiausia tam, kad būtų priimami sprendimai“, – pridūrė jis.

Be to, V. Kondratovičius pabrėžė paskutinėje ES vidaus reikalų ministrų taryboje atkreipęs ypač centrinės Europos valstybių kolegų dėmesį į hibridines atakas.

„Keista buvo girdėti siūlymus, kad nėra hibridinių atakų, nėra hibridinių grėsmių. Bet šiandien čia Jonavoje tikrai matome, kad hibridinės grėsmės egzistuoja, yra labai arti mūsų ir bet kada gali įvykti. Todėl specialus dėmesys tokioms grėsmėms būtinas“, – nurodė ministras.

Taip V. Kondratovičius šnekėjo Jonavos rajone, bendrovėje „Achema“ ketvirtadienį vykstant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) rengiamoms valstybės lygio civilinės saugos pratyboms, kurių metu imituojamas dronų atakos scenarijus.

Bendrovėje simuliuojamas įvykis, kai „Achemos“ teritorijoje vienas dronas pataiko į trąšų sandėlį ir sukelia gaisrą, antras pažeidžia amoniako saugyklos vamzdyną.

Pagal pratybų scenarijų, į aplinką išsiskiria amoniakas, formuojasi nuodingų dujų debesis, nešamas gyvenviečių link, todėl pavojus gali kilti Jonavos ir Kaišiadorių rajonų gyventojams. Yra sužeistų ir apsinuodijusių darbuotojų, scenarijus taip pat apima galimą situacijos eskalaciją, įskaitant pakartotines dronų atakas.

„Kadangi pagal scenarijų lokalizacija įvyksta ir pasekmių likvidacija, tai iš esmės teigiamai vertinu. Bet kaip minėjau, turbūt visada velnias slypi detalėse ir todėl mums reikės dar šlifuoti tam tikrus veiksmus“, – žurnalistams sakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) vadovas Renatas Požėla.

Anot jo, pratybų vertintojai fiksuoja tam tikrus pastebėjimus, bet apie klaidas kalbėti dar anksti.

„Bus tiek šiandien aptarimas, tiek, matyt, artimiausioje perspektyvoje bus išsamus pratybų rezultatų aptarimas ir išmoktos pamokos“, – nurodė R. Požėla.

„Pratybų metu dirba apie 150 pareigūnų ir tarnautojų, kurie atstovauja skirtingoms institucijoms. Kaip galbūt iš šono nesimato, technikos, įrangos yra tikrai daug. Ir šitos pratybos rodo, kad per tam tikrą neilgą laikotarpį tarnybos geba sutelkti tai, ko reikia, norint likviduoti incidentą“, – kalbėjo PAGD vadovas.

Pasak departamento, tai yra didžiausios šiemet valstybės lygio civilinės saugos kompleksinės pratybos.

Jose dalyvauja ugniagesiai gelbėtojai, policija, antiteroristinių operacijų rinktinė „Aras“, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos kariuomenė, greitosios medicinos pagalbos ir visuomenės sveikatos institucijos, aplinkosaugos ir meteorologijos tarnybos, Jonavos ir Kaišiadorių rajonų savivaldybės, Bendrasis pagalbos centras bei „Achema“.

Savivaldybė, bendrovė pabrėžia komunikacijos svarbą

Jonavos rajono vicemeras Povilas Beišys žurnalistams pabrėžė, kad savivaldybės ekstremalių situacijų operacijų centrui svarbiausia užtikrinti savalaikį gyventojų informavimą, taip pat komunikaciją su kitomis institucijomis.

„Pats galėjau dalyvauti rytinėje dalyje, tai tikrai gavus pirminį pranešimą užtrukome keletą minučių, kol buvo (įspėjimo – BNS) tekstas paruoštas ir buvo galima jį siųsti. Bet kadangi pratybos, tai pranešimai gyventojams nebuvo siunčiami“, – nurodė vicemeras.

„Achemos“ vadovė Audronė Kuskytė taip pat akcentavo veiksmų koordinacijos su valstybės institucijomis svarbą.

„Nežiūrint to, kad mes turime savo gaisrininkus, turime savo medicininę pirmąją pagalbą, mums labai svarbu, kad veiksmai būtų koordinuoti su visomis kitomis institucijomis“, – kalbėjo ji.

„Skrendančio drono mes negalime užfiksuoti, nes skrendančiam dronui reikia antidroninės sistemos. Įmonės, juridiniai asmenys pagal Lietuvos Respublikos įstatymus tokios sistemos turėti negali. Tačiau pas mus virš gamyklos yra neskraidymo zona ir ją kontroliuoja atsakingos institucijos“, – pažymėjo A. Kuskytė.

Vadovės manymu, pratybos parodė puikų darbą su institucijomis. Aptarus rezultatus ir ištaisius silpnąsias vietas, A. Kuskytės teigimu, tokios pratybos bus reguliariai kartojamos.

BNS rašė, jog praėjusią savaitę Baltijos šalyse skraidė bei sprogo keli dronai. Pareigūnai įtaria, kad tai buvo į taikinius Rusijoje nukreipti ir nuo tikslo nukrypę ukrainietiški dronai.