Lietuvos žvalgyba pristatė grėsmių vertinimą: atskleidė svarbiausius akcentus

Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas pristato grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pateikiama Lietuvos saugumo situacijos apžvalga. Tai – vienuoliktasis bendras karinės ir civilinės žvalgybos rengiamas grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas, praneša Krašto apsaugos ministerija (KAM).

Lietuvos žvalgybos tarnybos pažymi, kad pagrindiniai grėsmių Lietuvai šaltiniai yra nepakitę: agresyvėjanti ir karinę galią didinanti Rusija, glaudžiai su Rusija bendradarbiaujanti ir nuo jos priklausoma Baltarusija ir priešiškumo nebeslepianti Kinija.

Lietuvai kyla ir kibernetinės grėsmės, kai priešiškų valstybių koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės siekia pakenkti Lietuvos nacionaliniams interesams. Lietuvos karinės žvalgybos vertinimu, svarbiausias Lietuvos ir regiono saugumą lemiantis veiksnys išlieka Rusijos vykdomas karinės galios didinimas. Nors kare patiriami nuostoliai, lėtėjanti ekonomika ir tarptautinės sankcijos apsunkina karinių pajėgumų vystymą, visgi Kremlius lėtai, bet didina karinio personalo skaičių, skiria daug resursų karo pramonės plėtrai ir siekia įgyvendinti 2022 metais paskelbtą karinę reformą. Šiuo metu augantys kariniai pajėgumai nukreipiami į frontą, todėl Rusijos galimybės kelti karinio pobūdžio grėsmes išlieka laikinai apribotos.

„Šiuo metu pagrindinė Rusijos karinė jėga sutelkta Ukrainoje. Tai reiškia, kad jų karinės reformos ir pajėgų stiprinimas prie rytinių NATO sienų, ypač Kaliningrado srityje, stringa. Nors tiesioginės atakos grėsmė Lietuvai šiuo metu yra maža, tačiau turime išlikti budrūs ir pasirengę reaguoti į kitus saugumo iššūkius. Rusija bando mus destabilizuoti netiesiogiai, priemonėmis, su kuriomis jau susidūrėme ir pastaruoju metu – sabotažu, informacinėmis ir kibernetinėmis operacijomis bei kita ardomąja veikla. Todėl noriu pabrėžti – informuota ir atspari grėsmėms visuomenė, nuolat stiprinama kariuomenė ir glaudus bendradarbiavimas su NATO sąjungininkais yra mūsų ginklas siekiant atgrasyti Rusiją nuo agresijos, nukreiptos prieš mus ar kitas Aljanso šalis“, – sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento vadovas pulk. Mindaugas Mažonas.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, Rusijos ekonomika lėtėja, tačiau tai artimiausiu metu neprivers Kremliaus atsisakyti karinių ambicijų. Nepaisydama galimo ekonominio nestabilumo, Rusija toliau sieks finansuoti karą prieš Ukrainą ir savo karinių pajėgumų stiprinimą, o atsiradus poreikiui, tikėtina, galės šias išlaidas dar padidinti.

Rusijos valdžia skiria didelį dėmesį karo pramonei ir technologiniam suverenitetui. Nepaisant taikomų sankcijų žaliavoms ir komponentams bei kitų apribojimų, nuosekliai plečia savo karinės pramonės pajėgumus. Šiuo metu Rusijos karo pramonė gali patenkinti poreikius visose ginkluotės srityse.

„Nors konvencinė karinė grėsmė Lietuvai artimiausioje perspektyvoje išliks maža, netrūksta kitų saugumo iššūkių. Lietuvai priešiški kaimyniniai režimai naudoja nekonvencines priemones, kurių tikslas – paveikti mūsų piliečių protus, kurti nesaugumo atmosferą ir versti mus priimti šiems režimams naudingus sprendimus. Tačiau kritinis mąstymas, gebėjimas atskirti faktus nuo melagingos informacijos ir aktyvus domėjimasis saugumo aktualijomis padeda užkirsti kelią priešiškų veikėjų pastangoms ir stiprina mūsų pilietinę visuomenę. Nemažėja ir prieš Lietuvą nukreipta priešiškų žvalgybos tarnybų veikla. Negalėdamos aktyviai veikti mūsų šalies teritorijoje, priešiškų valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos stengiasi verbuoti į užsienį vykstančius mūsų piliečius. Kiekvienas, net ir neturintis prieigos prie įslaptintos informacijos asmuo, gali tapti jų taikiniu, todėl Lietuvos žvalgyba, kaip ir kitos šalies institucijos, ragina išlikti budrius ir atsisakyti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją“, – sako Valstybės saugumo departamento vadovas Remigijus Bridikis.

Kaimyninėje Kaliningrado srityje Rusija aktyviai naudoja radioelektroninės kovos (REK) priemones, siekdama apsaugoti regione ir jūroje esančius savo karinius objektus bei civilinę ypatingos svarbos infrastruktūrą. Taip daroma siekiant apsisaugoti nuo galimų Ukrainos atakų – bepiločių orlaivių, beekipažių katerių ar raketų, nutaikomų naudojant palydovinės navigacijos sistemas. Intensyvus REK priemonių naudojimas trikdo palydovinį ryšį ir klastoja signalus kelis šimtus kilometrų už Kaliningrado srities ribų. Pažymėtina ir tai, kad dėl Rusijos šešėliniam laivynui priklausančių laivų veiksmų Baltijos jūroje lieka įvairių incidentų, tokių kaip kabelių ir strateginės infrastruktūros pažeidimai, tikimybė.

Baltarusija artimai bendradarbiauja su Rusija karo pramonės srityje. Šalis tiekia važiuokles įvairioms Rusijos ginklų sistemoms, optikos ir optoelektronikos prietaisus, radioelektroninės kovos priemones bei mikroelektronikos komponentus. Pasak Lietuvos žvalgybos, Rusijos vidutinio nuotolio balistinės raketos „Orešnik“ komplekso dislokavimas Baltarusijoje neturi didelės įtakos regiono saugumui ir yra išnaudojamas daugiau kaip komunikacijos priemonė Vakarų atgrasymui.

Nacionaliniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime taip pat kalbama apie Kiniją, kuri, pasak Lietuvos žvalgybos tarnybų, siekia kurti daugiapolio pasaulio tvarką. Pekinas, įgyvendindamas šį tikslą, stengiasi perimti lyderystę valstybių, kurios yra nusiteikusios prieš Vakarus, bloke. Kinija taip pat plečia bendradarbiavimą su Rusija, siekdama didesnės įtakos Indijos ir Ramiojo vandenynų regione bei pasaulyje. Lietuvos žvalgybos tarnybų manymu, dėl Kinijos vykdomos žvalgybinės veiklos, galimo duomenų rinkimo ir informacijos cenzūros kyla saugumo rizikų Lietuvos piliečiams tiek Kinijoje, tiek Lietuvoje. Tikėtina, kad artimiausiu metu Pekino įtaka augs, bandymai formuoti alternatyvią pasaulio sistemą ryškės ir tai dar labiau didins geopolitinę įtampą.

Nacionaliniame saugumo vertinime išlieka svarbios kibernetinio saugumo grėsmes. Anot Lietuvos žvalgybos tarnybų, priešiškų valstybių koordinuojamos kibernetinio šnipinėjimo grupuotės yra pavojingos ir kelia grėsmę, nes siekiama perimti Lietuvos institucijų ir organizacijų informaciją, skleisti dezinformaciją ir rengtis destrukcinėms operacijoms.