Lietuvos kariuomenė atnaujino bendradarbiavimo priemonių planus su statutinėmis institucijomis

Vasario 11 d. Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras pasirašė kasmet atnaujinamus bendradarbiavimo priemonių planus su Vidaus reikalų ministerijos institucijų, sukarintų statutinių organizacijų bei kitų tarnybų, telkiančių pilietišką visuomenę, užtikrinančių viešąjį saugumą ir kasdien dirbančių Lietuvos saugumo vardan, vadovais, praneša Lietuvos kariuomenė.

Bendradarbiavimo sutartys ir atnaujinti priemonių planai įpareigoja institucijas dalyvauti bendrame tarpinstituciniame rengime ir mokymuose, teikti tarpusavio paramą kursų, apmokymų ir seminarų metu, dalintis infrastruktūra bei vykdyti kitas tarpinstitucines veiklas. Toks bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti, kad kilus grėsmei ar krizinėms situacijoms institucijos gebėtų veikti koordinuotai, efektyviai komunikuoti, laiku priimti sprendimus ir įgyvendinti joms pavestas užduotis.

Lietuvos kariuomenės vadas kartu su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriumi gen. Renatu Požėla, AB „Lietuvos oro uostai“ generaliniu direktoriumi Simonu Bartkumi, Valstybės saugumo departamento direktoriaus funkcijas vykdančia Asta Alekniene, Viešojo saugumo tarnybos vadu gen. Viktoru Grabausku, Lietuvos šaulių sąjungos vadu plk. Linu Idzeliu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriumi Rolandu Kiškiu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu gen. Rustamu Liubajevu, Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriumi Rymantu Mockevičiumi, Muitinės departamento generalinio direktoriaus funkcijas vykdančiu Vygantu Paigozinu bei Lietuvos policijos generaliniu komisaru Arūnu Paulausku aptarė tarpinstitucinio bendradarbiavimo klausimus šių dienų saugumo iššūkių kontekste.

Susitikimo metu buvo kalbėta apie Lietuvos kariuomenės vystymo kryptis, planuojamas nacionalines ir tarptautines pratybas, bendras institucijų veiklas bei artimiausius darbus. Pratęstas bendradarbiavimas dar vieneriems metams užtikrina nepertraukiamą tarpusavio paramą ir nuoseklų pasirengimo valstybės gynybai stiprinimą.

Lietuvos kariuomenė taip pat vykdo taikos meto užduotis, kai kariai ar kariniai vienetai pasitelkiami teikti pagalbą valstybės ir savivaldybių institucijoms ekstremaliųjų situacijų ar nepaprastosios padėties metu, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais, kai kyla grėsmė žmonių gyvybei ar nacionaliniam saugumui. Taikos metu Lietuvos kariuomenė skiria Karinių oro pajėgų sraigtasparnius paieškos ir gelbėjimo operacijoms sausumoje ir jūroje, donorų organų gabenimui, dalyvauja taršos likvidavimo jūroje operacijose, prisideda valdant potvynių padarinius ir vykdo kitas visuomenei svarbias užduotis.

Pastaraisiais metais Lietuvos kariuomenės ir kitų institucijų sąveika ypač sustiprėjo reaguojant į COVID-19 pandemiją, kai kariai talkino savivaldybėms, Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir gydymo įstaigoms, vykdė logistikos, testavimo punktų įrengimo, vakcinavimo centrų veiklos užtikrinimo bei viešosios tvarkos palaikymo užduotis. 2021–2023 m. migracijos krizės metu Lietuvos kariuomenė aktyviai rėmė Valstybės sienos apsaugos tarnybą – statė fizinį barjerą pasienyje, vykdė patruliavimą, užtikrino logistinę ir inžinerinę paramą. Reaguojant į kontrabandinių oro balionų ir kitų oro objektų incidentus, kariuomenė bendradarbiavo su civilinės aviacijos ir saugumo institucijomis, stiprino oro erdvės stebėseną ir situacijos vertinimą. Taip pat kariuomenė glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos oro uostais, policija ir kitomis tarnybomis, siekdama užtikrinti strateginių objektų apsaugą, operatyvų reagavimą į galimas grėsmes bei sklandų civilinių ir karinių struktūrų veikimą taikos ir krizių metu.