Robertas Kaunas / P. Peleckio / BNS nuotr.
Lietuva per artimiausią dešimtmetį prieštankinėms minoms ir minavimo sistemoms ketina išleisti apie 812 mln. eurų.
Dalis šių pinigų – apie 189 mln. eurų – bus pasitelkta iš europinės SAFE iniciatyvos lėšų.
Tokius skaičius, pristatydamas artimiausius planus ir įsigijimus, susitikime su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija pirmadienį pateikė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.
„Ką mes esame susiplanavę patys iki 2035 metų, didžiausią dėmesį skiriame mobilumui – minos, kas leidžia mums greitai reaguoti“, – sakė R. Kaunas.
R. Kaunas pristatė ir minų operacinį poreikį: iki 2029 metų ketinama turėti 170 tūkst. minų – 60 proc. viso poreikio.
Tuo metu kontrmobilumo priemonėms iki 2035 metų ketinama skirti 112 mln. eurų, inžinerinėms priemonėms – 83 mln. eurų, stebėjimo sistemoms – 85 mln. eurų.
Lietuva gruodžio pabaigoje oficialiai pasitraukė iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos.
„Kalbamės su ukrainiečiais, lenkais dėl bendros priešpėstinių minų gamybos, kad mūsų politinis sprendimas įgautų kūną ir prasmę“, – teigė R. Kaunas.
Kaip rašė BNS, dauguma Europos Sąjungos šalių yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, Jungtinės Valstijos, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Kovą Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos gynybos ministrai bendrame pareiškime paragino savo šalis iš sutarties pasitraukti, vėliau prie jų prisijungė ir Suomija.
Gegužę Seimas pritarė Lietuvos pasitraukimui iš Otavos konvencijos.
Liepos pradžioje naujienų agentūra „Reuters“ skelbė, kad Lietuva ir Suomija planuoja 2026 metais pradėti priešpėstinių minų gamybą savo ir Ukrainos reikmėms.
Krašto apsaugos viceministras Karolis Aleksa tuomet „Reuters“ teigė, kad ketinama išleisti „šimtus milijonų eurų“ ne tik prieštankinėms, bet ir priešpėstinėms minoms, pastarųjų planuojama užsakyti dešimtimis tūkstančių ar net daugiau.
Plojimai 0Lankytojai 0
Video rekomendacijos
Rekomenduojame
Rodyti visus
Populiariausi straipsniai
Loading