Kelionių nuotraukos gali išduoti daugiau nei atostogų kryptį: ekspertai dalinasi namų saugumo atmintine

Vasarą saugumo rizikos keičiasi kartu su gyventojų įpročiais ir tuo, kaip šiuo sezonu naudojami būstai, sodybos ar verslo objektai. Jei šaltuoju metų laiku daugiau dėmesio tenka gaisrų rizikai, šildymo sistemoms ir elektros instaliacijai, vasarą viena jautriausių sričių tampa ilgesniam laikui be priežiūros palikti namai, sodybos ir sezoninis turtas.

Saugos tarnybos „Ekskomisarų biuras“ atstovai pastebi, kad vasarą saugumo klausimas išauga ne dėl vieno veiksnio, o dėl kelių aplinkybių sutapimo: žmonės dažniau išvyksta, būstai ilgesnį laiką lieka tušti, sodybos lankomos nereguliariai, o socialiniuose tinkluose atsiranda viešų ženklų, kad šeimininkų nėra namuose.

Bendrovės duomenimis, 2025 m. vasaros sezonu saugomuose objektuose fiksuoti 6 188 pavojaus signalai dėl užpuolimo ar nepageidaujamų asmenų, taip pat 123 įsilaužimo ir 38 gaisro atvejai. Bendrovės vertinimu, šiltuoju laikotarpiu saugumo rizika ypač išauga gyvenamiesiems būstams, sodyboms bei kitiems sezoniniu ritmu naudojamiems objektams.

Su vasaros išvykomis susiję saugumo pokyčiai prasideda dar gegužės pabaigoje ar birželio pradžioje, kai daugėja savaitgalinių kelionių į sodybas, prasideda mokinių atostogos ir pirmosios ilgesnės šeimų išvykos. Pasak bendrovės ekspertų, jautriausias laikotarpis gyvenamiesiems objektams dažniausiai yra liepa ir rugpjūtis, kai būstai be priežiūros paliekami ilgiausiai.

„Šiltuoju sezonu keičiasi objektų naudojimo ritmas: miesto būstai ilgesniam laikui lieka tušti, sodybos lankomos nereguliariai, o dalis turto perkeliama į garažus, pagalbines patalpas ar sezoninius objektus. Tai nereiškia, kad pavojus automatiškai išauga kiekvienam, tačiau pasikeitus įprastai priežiūros rutinai atsiranda daugiau situacijų, kurias būtina įvertinti iš anksto“, – sako Donatas Pocius, „Ekskomisarų biuro“ Elektroninės saugos departamento direktorius.

Vasarą tušti būstai neretai tampa lengviau atpažįstami: juos gali išduoti vakarais nenaudojamos apšvietimas, pilna pašto dėžutė, prie durų paliktos siuntos ar neprižiūrėta aplinka. Saugumo ekspertas pastebi, kad prie šių ženklų vis dažniau prisideda ir skaitmeniniai pėdsakai – realiu laiku socialiniuose tinkluose skelbiamos atostogų nuotraukos, kelionių maršrutai ar įrašai apie ilgesnį išvykimą.

„Atostogų įrašai socialiniuose tinkluose saugumo požiūriu tampa papildomu informacijos šaltiniu. Realiu laiku paskelbta išvykimo trukmė, vieta ar nuotrauka iš oro uosto gali parodyti ne tik tai, kur žmogus yra, bet ir tai, kur jo nėra“, – išskiria D. Pocius.

Pasak jo, vasarą pasikartoja ir kitos gyventojų neretai neįvertinamos situacijos: praviri langai mikroventiliacijos režimu, atsarginiai raktai „po vazonu“ ar pašto dėžutėje, matomose vietose palikti vertingi daiktai, neįjungta signalizacija ar saugos tarnybai nepranešta apie ilgesnį nebuvimą.

„Vasarą įsilaužimo scenarijai dažnai prasideda ne nuo sudėtingų veiksmų, o nuo lengvai pastebimų ženklų. Jei objektas atrodo paliktas be priežiūros, o kartu matomi papildomi signalai – praviras langas, neįjungta apsauga, siunta prie durų ar vieši įrašai apie išvykimą, tokios aplinkybės gali būti greitai išnaudotos. Todėl svarbu vertinti ne vieną detalę, o jų visumą“, – teigia elektroninės saugos departamento direktorius.

Prieš išvykstant atostogų, bendrovės ekspertai rekomenduoja pirmiausia įvertinti, ar būstas arba sodyba iš išorės neatrodys palikti be priežiūros. Tam svarbu pasirūpinti, kad nesikauptų pašto dėžutė, prie durų neliktų siuntų, aplinka būtų prižiūrėta, o kelionės planai nebūtų viešinami realiu laiku. Ne mažiau svarbu patikrinti ir bazinius saugumo veiksmus – uždaryti langus, duris, garažą bei pagalbines patalpas, nepalikti atsarginių raktų lengvai nuspėjamose vietose ir nelaikyti vertingų daiktų matomose vietose.

Pasak D. Pociaus, techninės priemonės tampa veiksmingos tik tada, kai jos realiai naudojamos: signalizacija turi būti įjungta, signalas perduodamas į stebėjimo centrą, o kameros, lauko apšvietimas ir jutikliai – veikiantys. Jei objektas ilgesnį laiką bus tuščias, apie tai verta informuoti savo saugos tarnybą.

„Vasarą prevencija neturėtų būti formali. Svarbu ne tik turėti apsaugos sistemą, bet ir įsitikinti, kad jos veikia, o gavus pavojaus signalą bus aišku, kas ir kaip greitai reaguoja. Efektyviausia apsauga yra ta, kuri ne tik užfiksuoja įvykį, bet ir leidžia į situaciją sureaguoti laiku“, – nurodo D. Pocius.

Saugos tarnyba dalinasi trumpa atmintine, ką verta padaryti ir ko nepamiršti prieš ruošiantis ilgesniam laikui palikti savo namus:

1. Įsitikinkite, kad visi langai, durys, garažas ir pagalbinės patalpos yra uždaryti ir užrakinti;

2. Nepalikite atsarginių raktų lengvai nuspėjamose vietose (po kilimėliu, vazonu ar pašto dėžutėje);

3. Pasirūpinkite, kad nesikauptų paštas ir siuntos – paprašykite kaimynų ar artimųjų pagalbos;

4. Neviešinkite išvykimo planų realiu laiku socialiniuose tinkluose;

5. Įjunkite signalizaciją ir įsitikinkite, kad ji prijungta prie stebėjimo centro;

6. Patikrinkite, ar veikia vaizdo kameros, judesio jutikliai ir lauko apšvietimas;

7. Jei išvykstate ilgesniam laikui – informuokite apie tai saugos tarnybą;

8. Jei įmanoma, sukurkite „gyvybės“ įspūdį: pasitelkite laikmačius ar išmaniąsias sistemas, kurios leidžia automatiškai įjungti apšvietimą nustatytu metu ir taip sukurti gyvenamo būsto naudojimo įspūdį.