Karo tarnybos patrauklumas: fiksuojamas didžiausias karių skaičiaus augimas per 20 metų

Lietuvos kariuomenės stiprinimas yra vienas svarbiausių valstybės prioritetų, siekiant apsaugoti šalį nuo augančių geopolitinių grėsmių ir užtikrinti ilgalaikį saugumą. Tai reiškia ne tik modernios ginkluotės įsigijimą ar infrastruktūros plėtrą, bet ir nuoseklų dėmesį kariams, karinę tarnybą besirenkančių jaunuolių bei jau tarnaujančių karių skatinimą, tarnyboje esančių žmonių gerovės didinimą.

Praeitų metų liepos 1 dieną įsigaliojusios Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pataisos pagerino karių tarnybos sąlygas ir prisideda prie bendro kariuomenės pajėgumų stiprinimo, tarnybos patrauklumo gerinimo. Šių žingsnių buvo imtasi siekiant užpildyti atkurtos nacionalinės divizijos gretas, taip stiprinant Lietuvos gynybinius pajėgumus.

Karių gerovę didinantis priemonių paketas didina karo tarnybos patrauklumą Lietuvoje. Sustiprintos socialinės ir finansinės garantijos, modernizuotas rengimas bei aiškesnės karjeros perspektyvos skatina jaunuolius rinktis tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir joje planuoti ilgalaikę profesinę ateitį. Tai rodo ir didėjantis Lietuvos kariuomenę, kaip savo karjeros kelią, besirenkančių jaunų profesionalų skaičius.

Vasarą įsigalioję Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo pakeitimai sustiprino socialinių garantijų ir motyvacinių priedų sistemą: profesinės karo tarnybos (PKT) karių atlyginimai padidinti 7 proc., padidinti priedai už lauko pratybas, specialiąsias operacijas bei psichologiškai ir fiziškai ištvermės reikalaujančias užduotis. Maitinimosi išlaidų kompensacijos padidintos iki 16,5 euro per dieną, taip pat sudaryta galimybė pratęsti tarnybą net ir pasiekus išleidimo į atsargą amžių.

„Nesame rusija – mums karys yra brangiausias turtas, į kurį nuolat investuojame. Ėmėmės konkrečių karių skatinimo priemonių ir matome didžiausią profesinės karo tarnybos karių skaičiaus augimą krašto apsaugos sistemoje per pastaruosius 20 metų. Tai padės mums tinkamai užtikrinti nacionalinės divizijos užpildymą“, – sako krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

Karininkų skaičius padidėjo 3 proc., puskarininkių – 13 proc. Šios tendencijos leidžia numatyti tolygų Lietuvos kariuomenės vystymą ir Divizijos užpildymą personalu. Stabilizuojasi ir į atsargą išeinančių patyrusių ir profesionalių PKT karių skaičius, o tai sudaro sąlygas išlaikyti aukštą personalo kokybę.

Pagrindinis PKT augimo šaltinis – privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT) baigusių jaunųjų karių apsisprendimas tęsti tarnybą profesinėje karo tarnyboje. Jie sudaro apie 60 proc. visų naujai priimtų PKT karių.

Prie profesinės karo tarnybos stiprėjimo prisideda ir iš atsargos grįžtantys kariai – 2025 m. jie sudarė 24 proc. naujai priimtųjų. Tuo pat metu 4 proc. augo karių savanorių ir kitų nenuolatinės savanoriškos karo tarnybos karių (SNKT) skaičius.

„99 proc. jaunuolių privalomąja pradinę karo tarnybą Lietuvos kariuomenėje renkasi savo noru. Tai yra geriausias patrauklių tarnybos ir darbo sąlygų Lietuvos kariuomenėje įvertinimas, o tuo pačiu ir pilietiškumo pavyzdys kiekvienam jaunuoliui, svarstančiam apie tarnybą“, – sako ministras R. Kaunas.

Jaunuoliai, tik pradedantys savo karjeros kelią, tarnybą kariuomenėje taip pat renkasi savanoriškai – 2025 m. į PPKT pašaukti 3 865 prievolininkai, tai sudaro 100 proc. planuoto skaičiaus.

Teigiamos tendencijos matomos ir rengiant būsimus karininkus bei stiprinant rezervą. 2025 m. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose studijavo 615 klausytojų – 8 proc. daugiau nei 2024 m.

2025 m. į Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademiją priimti 143 kariūnai – 44 proc. daugiau nei 2024 m.

Augo ir aktyviojo kariuomenės personalo rezervo (AKPR) pajėgumai. 2025 m. parengtojo kariuomenės personalo rezervo karių, įtrauktų į AKPR, skaičius buvo 3 proc. didesnis nei 2024 m., o bendras AKPR skaičius buvo 11 proc. didesnis nei 2024 m.

Į komendantinių vienetų karių mokymus 2025 m. planuota pašaukti 1 000 karių, o pašaukta dvigubai daugiau – 2 000.

Siekiant išlaikyti ir pritraukti žmonių į Lietuvos kariuomenę šiuo metu taip pat atliekama profesinės karo tarnybos karių vertinimo sistemos analizė ir peržiūrimas vertinimo procesas. Pagrindinis tikslas – į sistemą aiškiai įtraukti karių gebėjimą vykdyti aukštesnes, didesnės atsakomybės pareigas, taip identifikuojant jų potencialą specialistų ir karjeros pozicijoms. Taip pat numatoma vertinti karių tinkamumą kvalifikacijos kėlimo kursams, kad vadovai galėtų tikslingiau planuoti jų karjerą, o patys kariai aiškiau matytų savo galimybes. Analizuojant pokyčius remiamasi ir NATO valstybių praktika.

Kartu inicijuojama ir karių pensijų sistemos peržiūra. Pagrindinis siekis – užtikrinti, kad pensija po 25 tarnybos metų sudarytų ne mažiau kaip 50 proc. buvusio kario atlyginimo.

Šie sprendimai ir augantys rodikliai rodo kryptingą personalo stiprinimo politiką bei didėjantį pasitikėjimą tarnyba Lietuvos kariuomenėje.