Kariuomenė: Baltarusija didina informacinį spaudimą prieš Lietuvą, išnaudoja hibridinius incidentus

Praėjusiais metais Baltarusija didino informacinį spaudimą Lietuvos atžvilgiu, hibridinius incidentus pažeidžiant oro erdvę pateikė kaip Lietuvos ir NATO negebėjimą apsiginti.

Taip pat didelis dėmesys buvo skiriamas Baltijos jūrai ir Kaliningrado sričiai. Kariuomenės teigimu, Rusijos informaciniuose kanaluose daug kalbėta apie NATO pradėtą Baltijos jūros stebėsenos misiją „Baltijos sargas“ („Baltic Sentry“), o tai rodo, kad Kremliui itin svarbi jo šešėlinio laivyno veikla.

Taip teigiama Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento atstovų pristatytoje 2025 metų priešiškos informacinės aplinkos apžvalgoje.

„2025 metais stebėjome tęstinę Rusijos ir Baltarusijos informacinio spaudimo veiklą, tikslas – daryti įtaką tiek Lietuvos, tiek Vakarų, tiek vidinėms auditorijoms“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento direktorius Liutauras Bagočiūnas.

„Stebėjome išaugusį Baltarusijos informacinį spaudimą. Tikslas – parodyti, kad Lietuvos ir Baltarusijos santykiai yra visiškai neracionalūs, agresyvūs, kenkėjiški pačiai Lietuvai“, – teigė jis.

Pernai vasarą į Lietuvą įskrido du rusiški dronai „Gerbera“, oro erdvę pažeidė Rusijos naikintuvai, taip pat išaugo su iš Baltarusijos leidžiamais kontrabandiniais balionų susijusių incidentų skaičius, dėl ko ne kartą buvo uždarytas Vilniaus oro uostas, taip pat fiksuoti pažeidimai Baltijos jūroje prieš ten esančią infrastruktūrą.

L. Bagočiūno teigimu, kiekvienas incidentas priešiškoje erdvėje išnaudojamas kaip pavyzdys, jog Lietuva ir NATO negeba apsiginti, taip stengiamasi skatinti nepasitikėjimą institucijomis, skaldyti visuomenę ir bandyti palaužti visuomenės valią priešintis.

Baltarusijos informacinėje erdvėje taip pat pastebėta pranešimų, kad Lietuva provokuoja ir pati vykdo kontrabandinių balionų leidimą, tuo apkaltindama Baltarusiją.

„Norime pabrėžti, kad mes matome, stebime, tai darome pakankamai sėkmingai, ir tas juos labai nervina“, – sakė kariuomenės atstovas.

Kariuomenės analitikė Agnė Eidimtaitė teigia, kad gynybos ir saugumo temos išlieka svarbiausios Lietuvai priešiškoms valstybėms, pernai šios temos sudarė apie 70 proc. visų identifikuotų informacinių incidentų, nukreiptų prieš Lietuvą arba sąjungininkus.

Ji pažymėjo, kad Rusijos propaganda didelį dėmesį skyrė Baltijos jūrai, stebėsenos misiją vykdančią NATO kaltino vykdant modernų piratavimą ir pažeidžiant tarptautinę jūrų teisę.

„Šiame kontekste NATO ar atskiros Aljanso valstybės taip pat buvo kaltinamos planuojant įvykdyti Kaliningrado blokadą ar okupuoti šį regioną. Ypač aktyvi retorika ir veiksmai fizinėje erdvėje atskleidė šešėlinio laivyno svarbą Rusijai siekiant išvengti sankcijų ir toliau vykdyti naftos tranzitą“, – sakė A. Eidimtaitė.

Pasak jos, propagandos akiratyje figūravo ir Lietuvos sprendimai, susiję su gynybinių pajėgumų stiprinimu pasienyje su Rusija ir Baltarusija.

Priešiška komunikacija šia tema buvo iš esmės dvilypė: iš vienos pusės, siekta įtikinti, kad vykdomas NATO rytinių sienų „militarizavimas“ kelia grėsmę Rusijai ir Baltarusijai, iš kitos pusės, buvo siekiama pateikti NATO gynybos politiką kaip neveiksmingą, brangią, skurdinančią Aljanso gyventojus.

Kariuomenė taip pat pastebi, kad į JAV prezidento postą sugrįžus Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), Kremliaus naratyvai Vašingtono atžvilgiu tapo atsargesni, pagrindine grėsme pradėtos įvardinti Europos šalys.

Pasikeitė ir Rusijos grasinimai – nors gąsdinimai branduoliniu ginklu neišnyko, A. Eidimtaitės teigimu, juos pernai dažnai pakeisdavo gąsdinimai panaudoti „Orešnik“ raketą ir teiginiai, kad Aljansui išprovokavus konfliktą, NATO neturėtų priemonių apsiginti nuo šios raketos.

„Tokiu būdu tiesiog siekiama toliau bauginti Vakarų visuomenes ir silpninti paramą Ukrainai“, – sakė kariuomenės analitikė.

Tuo metu šiemet kariuomenė pastebi, kad priešiškų valstybių informacijos kanaluose jau išnaudojamos ir diskusijos dėl sprendimo steigti Kapčiamiesčio poligoną.

„Kapčiamiesčio poligono temos buvo išnaudojamos, kalbant apie naratyvus, kurie buvo naudojami mūsų erdvėje. Tai jiems praktiškai daug mąstyti nereikėjo, kartais tiesiog kopijuodavo ir dėdavo pasisakymus mūsų lietuviškoje erdvėje į savo erdvę“, – sakė L. Bagočiūnas.

Kariuomenė pastebi ir dažnėjančius atvejus, kai priešiškos informacijos kūrimui pasitelkiamas dirbtinis intelektas, išmaniosios vaizdo klastotės (angl. deepfake).

„Kiek galime atpažinti, tekstai vis dar rašomi žmonių, jie yra autoriniai. Ką mėgsta su dirbtiniu intelektu daryti, tai įvairius paveikslėlius“, – teigė A. Eidimtaitė.

Kariuomenės analitikai neabejoja, kad Rusija ir Baltarusija artimiausiu metu tęs priešišką informacinę veiklą prieš Lietuvą, labai tikėtina, kad spaudimas iš Baltarusijos pusės nemažės, o režimas aktyviai reaguos į Lietuvos ir kitų kaimyninių valstybių sprendimus, susijusius su gynyba.

„Kaip matėme 2025 metų pradžioje, taip ir pastarųjų dienų geopolitiniai įvykiai atskleidžia, kad Kremliaus propaganda yra adaptyvi ir pakankamai greitai prisitaiko prie politinės situacijos. Tačiau neabejotina, kad pagrindiniai priešiški naratyvai ilgalaikėje perspektyvoje išliks nepakitę“, – kalbėjo A. Eidimtaitė.

Priešiškos informacinės aplinkos apžvalgoje naudojami duomenys, surinkti iš atvirų informacijos šaltinių, ir yra reprezentatyvūs, leidžiantys išskirti esminius 2025 metais prieš Lietuvą nukreiptos priešiškos informacijos atvejus, jų bruožus, naudotas metodikas bei svarbiausias kryptis.

Apžvalgos tikslas – pateikti dezinformacijos, kitos iškraipytos, manipuliatyvios, prieš Lietuvos gynybos ir nacionalinio saugumo interesus nukreiptos informacijos sklaidos šalyje ir užsienyje masto ir priemonių pokyčius bei tikslus.