Institucijų atstovai „Vyčio skliauto“ pratybose akcentavo koordinavimo, maisto rezervo stygių

Institucijų atstovai šeštadienį, baigiantis mobilizacijos sistemos pratyboms, „Vyčio skliautas 2026“ akcentavo tarpinstitucinio koordinavimo kibernetinės atakos atveju, produktų maisto rezerve stygių ir didesnio greičio poreikį.

„Matome, kad koordinacinių sprendimų priėmimas dar ne visur veikia sklandžiai, nes jau esame stiprūs individualiose institucijose, planų pasirengime, bet jeigu, tarkime, hipotetinėje situacijoje yra kibernetinės atakos, tada koordinaciniai sprendimai stringa“, – žurnalistams Lazdijų hipodrome šeštadienį sakė Vyriausybės kancleris Tomas Daukantas.

„Dėl to turėsime rasti (sprendimus – BNS) procesiniu aspektu, taip pat kitų dalykų, kur dar iki spalio 19 dienos turėsim identifikuoti ir rasti sprendimus, kaip judėti į priekį“, – pažymėjo jis.

Pasak kanclerio, vyksta valstybės maisto rezervo transformacija, tačiau ekstremalioje situacijoje dar trūktų procesų greičio.

„Matome, kad pokytis yra į gera, kai jau nekaupiame vienoje vietoje, o yra logistika išdėliota skirtingose vietose, bet dar turime kur pasitempti“, – kalbėjo T. Daukantas.

„Kiekiai, logistikos išdėliojimai, aktyvavimas maisto tinklų parduotuvių, taip pat ypač (...) greitis. (...) Jeigu būtų ekstremali situacija, greičiausiai greičio trūktų. Tai tam turėsime pasidarbuoti“, – pridūrė Vyriausybės kancleris.

„Institucinis lygmuo veikia puikiai. Komandos institucijose jau veikia – nėra kažkokių naujienų, žino algoritmus, klausimas yra tiesiog koordinavimosi ir koordinacinių sprendimų priėmimo. Bet tai pataisoma“, – sakė jis.

Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas (NKVC) Vilmantas Vitkauskas akcentavo, kad šiose pratybose maisto rezervas buvo aktyvuotas pirmą kartą, taip pat pabrėždamas didesnio procedūrų greičio poreikį.

„Tikrai labai maži kiekiai, gal net kitą kartą gali atrodyti juokingi, kai kalbame apie konkrečius litražus, kilogramus. Mintis yra prasitestuoti pačią procedūrą: kaip veikia dokumentų vaikščiojimas, kad būtų laiku parengti įsakymai, kad būtų greitai nuvykta į parduotuvę, kad būtų galima identifikuoti konkrečius maisto produktus, kuriuos reikia paimti“, – kalbėjo jis.

„Visas reikalingų produktų poreikis buvo suformuotas „Maisto banko“ ir tada yra atliepimas pagal rezervavimo sutartis (...). Džiaugiamės, kad procesas veikia, tik klausimas yra apie greitį ir apie kiekius“, – nurodė V. Vitkauskas.

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) kanclerės Doritos Visalgienės, produktų stygius maisto rezerve buvo šių „pratybų radinys“.

„Vis tiktai yra sudėtinga visą tą spektrą (produktų – BNS) poreikio patenkinti, ką matė „Maisto bankas“. Rezerve nėra visų produktų, kurie reikalingi, tai žiūrėtume kūrybiškai į tą situaciją“, – sakė ji.

„Dėkui Lazdijų merei ir visai administracijai, kad sugebėjome susiderinti, nes įstatymas truputėlį mus apriboja dėl trumpalaikio saugojimo produktų įsigijimo. Mobilizacijos departamentas irgi labai kūrybiškai pažiūrėjo į šitą užduotį ir mes pasiskirstėme dalimis, kas iš maisto rezervo keliauja, kas per savivaldybės pirkimus, ką gali kompensuoti departamentas“, – pažymėjo D. Visalgienė.

Jos teigimu, vykstant pratyboms Lazdijų hipodrome karštas maistas buvo 100 proc. užtikrintas.

„Aišku, kiekiai nėra dideli. Kai bus didesni kiekiai, (...) visokių iššūkių gali pasitaikyti, bet net ir labai rimtiems iššūkiams esant, akivaizdžiai matome, kad esame pajėgūs mobilizuotis labai greitai ir suvaldyti tas krizes“, – kalbėjo ŽŪM kanclerė.

„Šiuo metu yra organizuojami pirkimai, kad (produktų - BNS) nebetrūktų, ir šiemet jau užsipildysime iš esmės beveik visą poreikį. Skaičiuojame milijonui žmonių 30 dienų (...) ir tam maksimaliam užtikrinimui mes šiemet jau rengiamės“, – nurodė D. Visalgienė.

NKVC vadovas svarbia pratybų pažanga įvardijo Lenkijos atstovų dalyvavimą, pabrėždamas, kad „kolegos iš Lenkijos su labai gausia delegacija prisijungė prie mūsų pratybų“.

Kaip žurnalistams nurodė Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerijos Civilinės saugos ir krizių valdymo departamento direktoriaus pavaduotojas Robertas Klonowskis (Robertas Klonovskis), šių metų „Vyčio skliaute“ šaliai atstovauja apie 20 žmonių iš Vidaus reikalų, Užsienio reikalų, Infrastruktūros ministerijų, Vyriausybės saugumo centro, operatyviųjų tarnybų, kariuomenės, nevyriausybinių organizacijų.

Pasak R. Klonowskio, dalyvavimas aktyviojoje pratybų fazėje yra pusmetį su Lietuva vykusio dokumentų ir pradinių prielaidų derinimo rezultatas.

„Tai buvo labai produktyvus laikotarpis. Padarėme daug išvadų ir numatėme nemažai sričių, kur reikės dirbti artimiausiu metu. (...) Pirmadienį vėl susitiks mūsų ministrai, tad kontaktai yra tikrai intensyvūs, o bendradarbiavimas – labai geras“, – pažymėjo jis.

Kaip skelbta, Lietuvos vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas pirmadienį pasienio kontrolės punkte netoli Budzisko susitiks su Lenkijos kolega – jie planuoja aptarti migraciją, jos valdymo priemones.

„Svarbiausias dalykas, kurį iki šiol nustatėme, yra tai, kad kartu su Lietuvos partneriais – ypač pasieniečiais – turime dirbti prie alternatyvių evakuacijos maršrutų“, – sakė R. Klonowskis.

„Turime rasti sprendimą atvejams, kai dėl kokių nors priežasčių pagrindiniai transporto keliai per Ogrodnikus ir Budziską būtų užblokuoti ir jais negalėtų judėti civiliai. Pirmiausia privalome nustatyti ir parengti alternatyvius evakuacijos maršrutus bei sienos kirtimo punktus“, – pridūrė Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministerijos atstovas.

Jis akcentavo, kad Lenkijai „neįkainojama“ buvo patirtis, kai į šalį po plataus masto Rusijos invazijos per trumpą laiką atvyko apie 2 mln. Ukrainos pabėgėlių.

„Neturėjome tinkamų planų, kaip šalis buvome nepasirengę ir mums teko improvizuoti. (...) Dabar rengiame planą, kaip sutrumpinti tą pirmąją vadinamąją chaoso fazę ištikus bet kokiai didelio masto krizei“, – kalbėjo R. Klonowskis.

Pasak V. Vitkausko, šeštadienį bus fiksuojama „Vyčio skliauto 2026“ pratybų pabaiga, bet „svarbiausia yra radiniai“.

„(Spalio – BNS) 19 diena yra tas laikas, kuomet sugeneruosime pratybų raportą. Raporte atsiras labai aiškios kryptys, kur turime dar stiprinti mūsų pajėgumus, ir atitinkamai iš karto gimsta priemonių planas, kurį mes turime įgyvendinti iki kitų metų pratybų“, – nurodė NKVC vadovas.

BNS rašė, kad Lazdijų hipodrome šeštadienį vyksta paskutinis nacionalinės mobilizacijos sistemos pratybų etapas. Jo metu simuliuojamas iki 500 asmenų priėmimas ir apgyvendinimas lauko stovykloje.

Hipodrome įrengta mokomoji humanitarinė stovykla, dirba Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD), Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinė migracijos organizacija (IOM), Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), medikai, nevyriausybinės organizacijos.

Šiuo renginiu baigsis rugsėjo 25-ąją prasidėjusios didžiausios kasmetinės mobilizacinės sistemos patikrinimo pratybos „Vyčio skliautas 2026“.

Jų metu pirmą kartą aktyvuotas valstybės maisto rezervas, treniruotasi evakuoti gyventojus iš Vilniaus miesto ir pasienyje esančių savivaldybių, susidarius karinio įsiveržimo iš Baltarusijos grėsmei, tikrintas pasirengimas energetikos infrastruktūros ir povandeninių kabelių incidentams, gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema, skelbta mobilizacija.