G. Nausėda: Lietuvos ir Lenkijos ministerijos kartu aiškinasi sprogusio drono incidentą

Bendra Lenkijos ir Lietuvos gynybos ministerijų grupė aiškinasi Pasvalio rajone sprogusio drono incidento priežastis, sako prezidentas Gitanas Nausėda.

„Yra papildomos informacijos, bet nenorėčiau užbėgti už akių, tiesiog šiuo metu Lietuvos krašto apsaugos ministerija ir Lenkijos gynybos ministerija sudarė grupę tam, kad būtų ištirtas šitas incidentas“, – LRT televizijai antradienį sakė Lenkijoje viešintis G. Nausėda.

„Kai jau bus pateiktos oficialios šio tyrimo išvados, galėsime kalbėti apie tai, kas įvyko tą dieną“, – pabrėžė jis.

Kaip rašė BNS, į Lietuvą dronas sekmadienį įskrido iš Lenkijos. Jis nukrito Pasvalio rajone, Juodžionių kaime, ir sprogo. Orlaivio nuolaužos apgadino civilinį automobilį.

Lietuvos pareigūnų teigimu, dronas buvo ukrainietiškas ir turėjo sprogmenų.

Ukraina atsiprašė dėl incidento, pabrėždama, jog dronas galėjo būti nukreiptas Rusijos elektroninių karo priemonių.

Lenkų portalas „Polsatnews“, remdamasis šaltiniais Lenkijos gynybos ministerijoje, skelbė, kad dronas buvo paleistas iš Lietuvos teritorijos, maždaug už 30 kilometrų nuo Lenkijos sienos, ir nebuvo įskridęs į Lenkijos oro erdvę.

Lenkijos gynybos ministerija šią informaciją vėliau paneigė.

Prezidentas pabrėžė, kad kovojant su hibridinėmis grėsmėmis būtinas glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas.

„Geriausia kovoti su tomis hibridinėmis grėsmėmis laikantis kartu, dalinantis informacija, tame tarpe ir žvalgybinio pobūdžio informacija. Esame viena kitai draugiškos valstybės, tad kažkokių ypatingų paslapčių viena nuo kitos neturėtume turėti, nes ši informacija gali apsaugoti žmonių gyvybes“, – sakė G. Nausėda.

Lietuvos kariuomenės teigimu, Lenkijos kolegos bepiločio orlaivio savo radaruose nematė.

„Detekcija kol kas nėra ideali. Klausimas, ar apskritai ji gali būti visiškai 100 proc. ideali, nes tai nėra toks paprastas dalykas – sekti skrendančius objektus kelių kilometrų aukštyje, ypač kai egzistuoja tam tikras triukšmo fonas. Bet, žinoma, turime iki tiek ištobulinti savo technines priemones, kad beveik tą 100 proc. užtikrintume“, – sakė G. Nausėda.

Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas yra sakęs besitikintis, kad integruota objektų oro erdvėje detekcijos sistema iš dalies veiks 2027 metų pabaigoje.

Po incidento Lietuva inicijavo derybas su NATO dėl galimybės numušti oro erdvę pažeidusius objektus be vizualinio patvirtinimo.