Estams šarvuočių pirkimo lėšas nukreipus oro gynybai, Lietuva sako tam jau skyrusi pakankamai

Estijai šią savaitę nusprendus nutraukti šarvuočių pirkimą ir skirti atlaisvėjusius 500 mln. eurų oro gynybai, Lietuvos pareigūnai teigia, jog šalies oro gynybai jau numatyta pakankamai lėšų ir dėmesio.

Estijos vyriausybė nutarė sustabdyti pusės milijardo eurų vertės pėstininkų kovos mašinų CV90 įsigijimą ir minimas lėšas skirti oro gynybai ir dronams.

Šalies gynybos ministras Hanno Pevkuras (Hanas Pevkuras) teigė, kad tokį sprendimą lėmė karo Ukrainoje patirtis, situacija gynybos pramonės rinkoje ir karinis patarimas.

Anot krašto apsaugos ministro Roberto Kauno, Lietuva dar pernai nutarė skirti apie pusę milijardo eurų oro gynybai stiprinti, siekiant iki 2030 metų sukurti integruotą oro gynybos sistemą, kai Estija to iki šiol nedarė.

„Lietuva jau gauna užsakytus radarus, pasirašome naujas sutartis ir deramės su gamintojais, bet ginkluotės ir kitų sistemų pristatymas užtrunka“, – BNS penktadienį sakė ministras.

Jo teigimu, šiuo metu Gynybos štabas peržiūri sutartus oro gynybos vystymo planus ir, esant reikalui, pareikš poreikį dėl papildomų įsigijimų.

Anot ministro, tai gali pareikalauti papildomų lėšų iš gynybos biudžeto.

Visgi, pasak R. Kauno, neužtenka vien skirti papildomus pinigus, nes ginkluotės gavimo greitis priklauso ne vien nuo investicijų, kurių šiuo atveju pakanka, bet ir nuo gynybos pramonės pajėgumų greitai pristatyti užsakytą ginkluotę ir kitas sistemas.

„Estija susidurs su tomis pačiomis problemomis, nes tik skirti pinigus nepakanka, jie taip pat turės derėtis dėl sutarčių ir pristatymo terminų, kurie nėra trumpi“, – sakė ministras.

Nauji šarvuočiai Estiją turėjo pasiekti iki 2030 metų. Vietoje to Estija ketina modernizuoti dabar turimus CV90, kad pailgintų jų tarnavimo laiką dešimčia metų.

Anot R. Kauno, Lietuva neturėtų ir tokios galimybės, nes Lietuva pėstininkų kovos mašinų, kurias galėtų modernizuoti, neturi. Tuo tarpu Estija pėstininkų kovos mašinų yra įsigiję anksčiau dėl nuosekliai didelio gynybos biudžeto. Savo ruožtu Lietuva investuoti į krašto apsaugą rimčiau pradėjo tik apie 2022 metus, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje, pabrėžė ministras.

Pasak jo, Estijos sprendimą stabdyti naujų CV90 pirkimą lėmė gamintojo indikacijos, kad jis nespės ginkluotės pristatyti laiku.

Anot politiko, tokius pačius šarvuočius penkių šalių grupėje šiuo metu perkanti Lietuva taip pat sulaukė signalų dėl galimo vėlavimo.

Šiuo metu Lietuva ketina apie 100 pėstininkų kovos mašinų sulaukti iki 2030 metų.

„Sulaukėme indikacijų, kad nustatytu laiku galime sulaukti nepilno kiekio, tačiau deramės su gamintoju, kad Lietuvai pristatant pėstininkų kovos mašinas būtų teikiamas prioritetas dėl mūsų regiono geopolitinės situacijos“, – sakė R. Kaunas.

Pasak jo, jeigu gamintojo siūlomos atnaujintos sąlygos netenkins, Lietuva neatmeta galimybės irgi nutraukti pirkimą ir ieškoti naujo šarvuočių tiekėjo.

„Turime laikytis ir tokios derybinės taktikos, kad paspaustume gynybos pramonę“, – kalbėjo ministras.

Lietuvoje ir Baltijos jūros regione apie oro gynybą pastarosiomis savaitėmis daugiau kalbama po to, kai ukrainiečių į Rusiją paleisti dronai nukrito NATO šalių teritorijose.