Baltijos šalys ir Lenkija prašo ES labiau prisidėti prie rytinės sienos saugumo

Baltijos šalys ir Lenkija kartu sieks, kad Europos Sąjungos šalys labiau finansiškai rūpintųsi rytinės sienos saugumu.

„Turime stovėti išvien ir kalbėti vienu balsu, kad pritrauktume kitų Europos šalių dėmesį, kad tai ne tik mūsų valstybių, bet ir visos ES išorinė siena“, – penktadienį pasirašant bendrą deklaraciją dėl rytinės sienos ekonominio ir finansinio atsparumo stiprinimo Vilniuje sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Deklaracija valstybių už finansus ir ekonomiką atsakingi ministrai prašo daugiau dėmesio jų gynybai naujame ES daugiamečiame biudžete.

„Jaučiame spaudimą savo finansinėms sistemoms, fiskalinėms sistemoms ir ekonomikai. Kiekvienas kitų šalių pridėtas euras prie rytinės sienos saugumo padeda dalintis šia finansine ir ekonomine našta“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.

Dėl to šalys ragina stabiliai remti Ukrainą, ginančią ir likusią Europą nuo karinės agresijos.

Valstybių finansų ministrai tikina, kad ES netolygiai dalijasi finansavimo gynybai našta, rytinio flango šalys krašto apsaugai skiria nepalyginamai daugiau.

„Nešame sunkesnę naštą nei kitos Europos šalys“, – pasirašymo ceremonijoje sakė Estijos finansų ministras Jurgenas Ligi (Jiurgenas Ligi).

„Kalbama apie bendrą Europos politiką, kuri visada turėtų atsižvelgti į regioninius skirtumus. (...) Manome, kad Europa turėtų labiau rūpintis savo laisve ir siena“, – pridūrė jis.

„Tikimės visų ES narių labiau įsitraukti į Europos gynybą“, – teigė Lenkijos finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domanskis (Anžejus Domanskis).

„Deklaracija yra aiškus signalas apie mūsų kolektyvines pastangas, esame pasirengę dirbti kartu“, – pridūrė jis.

Latvijos finansų ministras Arvilsas Ašeradensas tikino, kad valstybės iš ES tikisi finansinio lankstumo galimiems ateities iššūkiams: „Su kuo susidursime ateityje, praktiškai neįmanoma pasakyti dabar.“

Ministrai teigė esantys patenkinti ES vizija 2028–2034 metais labiau finansuoti saugumą, tačiau, anot jų, Bendrija dėl saugumo galėtų padaryti dar daugiau.

„Reikia peržiūrėti prioritetus, (...) pietinės šalys jaučiasi visiškai kitaip nei šalys prie rytinės sienos. Tai sunkus darbas įtikinti partnerius daryti daugiau (dėl gynybos – BNS)“, – Vilniuje sakė A. Ašeradensas.

A. Domanskis pabrėžė, kad Baltijos šalys ir Lenkija už karą Ukrainoje moka „didelę makroekonominę kainą“.

„Tikimės, kad visos valstybės narės labiau įsitrauks į Europos saugumo užtikrinimo procesą. Visiems turi būti aišku, kad Europai reikia naujų priemonių, naujų taisyklių, kurios sustiprintų mūsų žemyną“, – kalbėjo Lenkijos ministras.

K. Vaitiekūnas savo ruožtu teigė matantis galimybių apkarpyti ES išlaidas kitoms sritims, be to, anot jo, svarstomi nauji pajamų šaltiniai, pavyzdžiui, mokestinės iniciatyvos.

„Taip pat yra variantų, kur šalys gali dalyvauti gynybos pastangose kitais formatais. Manau, dabar geriau neapsiriboti ir palikti šią erdvę deryboms bei ateities darbams, kuriuos turėsime atlikti, kad pasiektume susitarimą su savo draugais ir sąjungininkais Europoje“, – sakė Lietuvos finansų ministras.

Pasak Finansų ministerijos, deklaracijoje pabrėžiama agresyvi Rusijos kaimynystė, daranti neigiamą įtaką šalių ekonomikai – lėčiau auga BVP, mažėja prekybos srautai, sunkiau pritraukti tiesioginių užsienio investicijų.