Parodoje apie Sitkūnų radijo gynėjus – autentiški atsiminimai

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos kartu su partneriais parengtoje ekspozicijoje ne tik pateikiami atsiminimai, tačiau galima pamatyti ir stalą su mikrofonais, prie kurio lemtingą naktį dirbo žurnalistai.

Sausio 13-osios įvykių metu Pakaunės gyventojai rinkosi ginti dviejų strateginių objektų – Sitkūnų radijo stoties ir Juragių televizijos retransliacijos stoties. Anot parodos rengėjų, Lietuvos radijo eteryje nuaidėjus paskutiniams Bernadetos Lukošiūtės žodžiams, kad daužo duris ir veržiasi į studiją, „mes išeinam" – Lietuvos balsas nenutilo.

„Į Sitkūnų radijo stotį jau buvo nuvykę Kauno redakcijos darbuotojai – Dzintra Varžgalienė, Jolanta Šarpnickienė ir Pranas Šarpnickas, čia jau kurį laiką budėjo radijo korespondentas Juozas Kundrotas", – informuojama parodoje. Ten pat rašoma, kad iš Sitkūnų radijo stoties buvo transliuojama Lietuvos radijo pirmoji ir antroji programos.

1991 m. sausio 13-osios naktį sovietų karinėms struktūroms užėmus Lietuvos televiziją ir radiją Vilniuje, po trumpos tylos radijo eteryje visą Lietuvą iš Sitkūnų pasiekė žurnalistės Jolantos Šarpnickienės balsas. „Dėmesio! Kalba Lietuvos radijas. Pranešame, kad Lietuvos radijo programos grubiu karinės prievartos būdu nutrauktos. (…) Tyla eteryje ar svetimi balsai jame nereiškia, kad mes atsisakome savo siekių", – pranešė žurnalistė.

Radijo stotį ratu apsupo sunkvežimiai, traktoriai, lengvieji automobiliai – susirinko visi stoties darbuotojai ir daugybė šį objektą pasiruošusių ginti žmonių: Pakaunės gyventojų ir suvažiavusiųjų iš toliau. Buvo stebimas karinio transporto judėjimas, organizuota objekto gynyba.

Sitkūnų radijo stoties vadovų Liongino Uknevičiaus ir Jono Stanionio bei vyriausiojo inžinieriaus Petro Leškevičiaus, čia dirbusių žurnalistų bei vertėjų pastangomis buvo galima sekti įvykius Lietuvoje ir į juos reaguoti. Sitkūnų radijo stotyje taip pat dirbo Pranas Šarpnickis, Juozas Kundrotas, Virginijus Mizaras, Žilvinė Petrauskaitė, Dzintra Varžgalienė ir kiti žurnalistai. Jau tą pačią Sausio 13-osios naktį iš Lenkijos, Čekijos, Suomijos, vėliau ir iš kitų Europos šalių sulaukta žinių, patvirtinančių, kad pasaulis žino, kas vyksta Lietuvoje.

Kita ekspozicijos dalis pristato Sitkūnų radijo stoties istoriją. Ši stotis (architektas Jonas Kovalskis) pradėta projektuoti ir statyti 1963 m., kaip modernesnė ir galingesnė, nei tuo metu veikianti Kauno radijo stotis.

Iki 1940 m. okupacijos pastatytas stoties pastatas, dyzelinė elektros stotis, Anglijoje ir Prancūzijoje užsakyti 120 kW siųstuvas ir 240 m aukščio antenos įrenginiai, tačiau dėl prasidėjusio karo Sitkūnų radijo stoties jie nepasiekė. Radijo stotis baigta statyti tik 1950 m. Čia buvo pastatyti du trofėjiniai (atvežti iš Vokietijos kaip karo grobis) trumpųjų bangų 50 kW galios siųstuvai ir 150 kW galios viduriniųjų bangų siųstuvas. 1951 m. stotis pradėta eksploatuoti.

Sausio 13-osios 35-mečiui atminti skirta ekspozicija veiks Sitkūnų bibliotekoje (Sausio 13-osios g. 4, Sitkūnų k., Babtų sen.). Ją galima aplankyti ir virtualiai čia.

Po parodos pristatymo kviečiama apsilankyti Sitkūnų radijo stotyje (Sausio 13-osios g. 25 B, Sitkūnai, Babtų seniūnija), kur 16 val. vyks minėjimas. Programoje – Kauno valstybinio muzikinio teatro solisto Martyno Stankevičiaus ir atlikėjos Rūtos Budreckaitės dainos.