Kiauliena, bulvės ir kopūstai – iš pirmo žvilgsnio bavariška virtuvė
lietuvių pernelyg stebinti neturėtų. Tačiau tie patys pažįstami produktai
Bavarijoje virsta visai kitokiais skoniais. Juos atkuriant Lietuvoje svarbūs ne
tik receptai, bet ir gaminimo būdai, iš Vokietijos atkeliaujantys ingredientai
ar net į maistą pilamas alus. Tad kas iš tiesų sieja lietuvišką ir bavarišką
virtuves ir kur prasideda jų skirtumai?
Su
tuo rugsėjo 18–19 dienomis bus galima susipažinti Kaune vyksiančiame nemokamame
„Oktoberfest by
Volfas Engelman Nealkoholinis“ renginyje. Šventės meniu –
tradicinės
Bratwurst dešrelės, kiaulienos karka, kepamas paršelis,
brezel
riestainiai, bulvių ir kopūstų garnyrai bei daugelis kitų patiekalų. Šiemet jį
papildys ir Vokietijos „Oktoberfeste“ sutinkamas bavariškas sumuštinis su
plėšyta kiauliena, raugintų kopūstų salotomis, garstyčių padažu bei traškiais
svogūnais.
Pažįstami produktai – kitokia skonio logika
„Volfas
Engelman“ virtuvės šefas Nauris Laukaitis sako, kad panašumų tarp lietuviškos
ir bavariškos virtuvių ilgai ieškoti nereikia. Abi jos formavosi vėsesnio
klimato sąlygomis, todėl čia nuo seno vertintas sotus, kaloringas maistas.
„Mus
vienija savotiškas išgyvenimo genas. Tačiau lietuviai dažniau ieško vientisumo,
minkštumo ir riebaus jaukumo – pavyzdžiui, plokštainiuose ar troškiniuose.
Bavarai virtuvėje veikia labiau struktūruotai: jiems reikia ryškių tekstūrų
kontrastų – trašku išorėje, minkšta viduje – ir stipraus rūgšties bei saldumo
balanso“, – pasakoja N. Laukaitis.
Nors
panašumų abiejų šalių virtuvėse įžvelgia ir ne vienus metus Kauno
„Oktoberfesto“ maistu besirūpinančios MB „Ramosas“ vadovė Kristina
Baronaitienė, vis dėlto, šventėje ji kasmet pamato ir kur lietuvių bei bavarų
skoniai išsiskiria.
„Pati
maisto filosofija labai panaši – jis turi būti sotus, kokybiškas, skirtas
dalintis ir valgyti kompanijoje. Tačiau kai kurie skoniai lietuviams vis dar
mažiau įprasti. Pavyzdžiui, bavariški mėlynieji kopūstai. Jei žmonės gali
rinktis tarp jų ir mums pažįstamo kopūstų garnyro, dažniau renkasi pastarąjį.
Kiek mažiau dėmesio susilaukia ir šniceliai, o štai dešrelės, karkos ar kepamas
paršelis kasmet yra tarp laukiamiausių patiekalų, kuriuos žmonės skanauja prie
savo mėgstamų gėrimų“, – pasakoja K. Baronaitienė.
„Oktoberfestas“ / I. Gaižausko nuotr.
Slaptas ingredientas – alus
Tiesa,
išskirtinį bavariškų patiekalų skonį lemia ne tik jų deriniai ar gaminimo
būdai. Vienas iš nuo seno bavarų virtuvėje naudojamų ingredientų – alus, kurio
pilama į marinatus, padažus, glazūras ar troškinius.
Tačiau,
pasak N. Laukaičio, svarbu ne tik pats alus, bet ir tai, koks jis pasirenkamas.
„Bavariškoje
virtuvėje alus yra ne tik gėrimas, bet ir visavertis ingredientas. Jis
naudojamas nuo marinatų ir padažų iki tešlos ar desertų ir atlieka ne tik
skonio, bet ir cheminį vaidmenį. Šviesus Helles suteikia lengvumo ir
švelnaus saldumo, o tamsus Dunkel – stipresnį, sotų, salyklinį aromatą.
Svarbiausia nepadauginti apynių – pavyzdžiui, labai kartus alus po terminio
apdorojimo maistą gali tiesiog sugadinti“, – aiškina virtuvės šefas.
K.
Baronaitienė antrina, jog „Oktoberfest by Volfas Engelman Nealkoholinis“
šventei gaminamuose patiekaluose alus taip pat nėra tik simbolinis ingredientas
– per ne vienerius metus jau atsirinkta, kur ir kaip jį geriausia naudoti,
todėl jo pakeisti niekuo kitu nenorima ir nebūtų galima.
„Per
tiek metų tai jau yra išbandytas ir pasiteisinęs gaminimo būdas. Pavyzdžiui,
ruošiant karkas alus prisideda ir prie jų spalvos, ir prie minkštumo, ir prie
išskirtinio skonio. Žmonės, kurie jų yra ragavę ankstesniuose
„Oktoberfestuose“, neretai sugrįžta būtent dėl jų, kadangi šis „slaptas“
ingredientas sukuria skonį, kurį labai sunku atkartoti“, – sako K.
Baronaitienė.
Su
Bavarijos gėrimų tradicija šventėje bus galima susipažinti ne tik ragaujant
maistą. Specialiai šiai progai pagal iš Kaltenbergo pilies atkeliavusią
receptūrą, laikantis Alaus grynumo įstatymo, ruošiamas ir karališkas gėrimas.
„Oktoberfestas“ / I. Gaižausko nuotr.
Druska – tiesiai iš Vokietijos
Bravoro
aludarystės kompetencijų centro koordinatorė Audronė Saulėnienė sako, kad
perkeliant „Oktoberfesto“ tradiciją į Lietuvą svarbu išlaikyti ne tik
bavariškus patiekalus, bet ir tai, kaip jie ruošiami.
Tam
pasiruošimas prasideda gerokai iki renginio – iš anksto užsakomi reikalingi
ingredientai, specialūs prieskoniai, druska ir maisto gamybai būtina įranga, o
dalis produktų atkeliauja net iš užsienio.
„Stengiamės,
kad skoniai kuo mažiau skirtųsi nuo tų, kuriuos žmonės ragauja Miuncheno
„Oktoberfeste“, todėl siunčiamės ir specialius prieskonius, naudojamus mėsos
patiekalams, raugintiems kopūstams. Norime, kad žmogus paragautų maisto ir per
jį pajustų tikrą bavarišką atmosferą, kad skoniai būtų kuo autentiškesni“, –
pasakoja K. Baronaitienė.
Vienas
tokių pavyzdžių – brezel riestainiai. Jiems naudojama iš Vokietijos, iš
ne vienus metus juos gaminančių meistrų, gauta receptūra, o iš ten atgabenama
net ant viršaus beriama druska. Kaip sako K. Baronaitienė, galutiniam
riestainių skoniui svarbus net tikslus jos kiekis.
Tik
šioms dviem šventės dienoms ruošiamos ir kelių rūšių Bratwurst dešrelės
– tradicinės, kiek aštresnės bei parūkytos. Kituose komandos aptarnaujamuose
renginiuose jų nesiūloma, todėl per ne vienus metus jos jau spėjo užsiauginti
ir laukiančiųjų ratą.
„Oktoberfestas“ / I. Gaižausko nuotr.
„Paragavę
žmonės neretai ateina paklausti, kur dar galėtų jų paskanauti. Tuomet tenka
atsakyti, kad teks palaukti dar 365 dienas, nes šias dešreles ruošiame būtent
Kauno „Oktoberfestui“, – šypsosi K. Baronaitienė.
Nors
mėsa marinuojama, dešrelės ir kiti produktai ruošiami iš anksto, galutinis
gaminimas paliekamas šventės dienoms. Jau iškepto maisto, kurį vietoje beliktų
pašildyti, komanda nesiveža – patiekalai svečiams keliauja tiesiai nuo grilių
ar iš kitos maisto gamybai naudojamos įrangos.
Vienam patiekalui ruoštis pradedama dar prieš pusmetį
Bene
daugiausia pasiruošimo pareikalauja vienu iš šventės akcentų tapęs kepamas
paršelis. Dar gerokai iki marinavimo tenka rasti kepimui specialioje įrangoje
tinkamo dydžio paršelius, kurių pasiūla nėra didelė. Todėl, pasak K.
Baronaitienės, jų paieškos kartais prasideda net prieš gerą pusmetį.
Likus
kelioms dienoms iki renginio prasideda kitas etapas – paršelis įtrinamas
specialiais prieskoniais, o paruoštas marinatas suleidžiamas ir į gilesnius
mėsos audinius, kad skonis pasiskirstytų tolygiai. Šventės dieną komandos
darbas prasideda jau paryčiais, nes vien kepimui reikia beveik visos dienos.
„Paršelis
specialioje įrangoje kepamas maždaug 12–14 valandų. Pradedame nuo labai žemos
temperatūros ir palaipsniui ją didiname. Likus kelioms valandoms iki patiekimo
temperatūra pakeliama, kad odelė gražiai parustų, bet nesudegtų“, – procesu
dalinasi K. Baronaitienė.
Kad
per 12–14 valandų kepimo neapdegtų ir smulkesnės dalys, paršelio ausys, knyslė
bei uodega uždengiamos folija. Ji nuimama tik artėjant kepimo pabaigai, kad ir
šios vietos spėtų gražiai apskrusti. Kartu ruošiamas ir specialus mėsos
padažas, su kuriuo patiekalas vėliau patiekiamas svečiams.
„Oktoberfestas“ / I. Gaižausko nuotr.
Po
daugiau nei pusę paros trunkančio kepimo paršelis pirmiausia pristatomas
nepjaustytas, o tik tuomet porcijuojamas. Per ne vienus metus aplink šią
akimirką spėjo atsirasti ir neoficiali tradicija.
„Vyksta
savotiškos varžybos, kas pirmas nusipirks kiaulės galvą ir kaip dekoraciją
pasidės ją ant stalo. Apskritai žmonės šių patiekalų būna pasiilgę, ypač tų,
kurių kitur per metus nėra galimybės paragauti“, – pasakoja K. Baronaitienė.
Pasak
N. Laukaičio, būtent maistas padeda išlaikyti ribą tarp šventės, kuri tik
pasiskolina bavarišką temą, ir tos, kuri siekia perteikti jos tradicijas.
„Be
tradicinio bavariško maisto „Oktoberfest by Volfas Engelman Nealkoholinis“
prarastų savo tikrąją sielą ir taptų tiesiog teminiu kostiumų vakarėliu, o ne
autentiška švente. Breceliai, dešrelės ar karkos atsirado ne šiaip sau – tai maistas, kurį Bavarijos ūkininkai augino
ir ruošė patys. Atėmus šiuos patiekalus, šventė prarastų ir didžiulę dalį savo
tikrojo veido“, – sako virtuvės šefas.
„Oktoberfestas“ / I. Gaižausko nuotr.
Papildomi stalai ir patogus atvykimas
„Oktoberfest
by Volfas Engelman Nealkoholinis“ Kaune vyks rugsėjo 18–19 dienomis „Volfas
Engelman“ bravoro kieme, M. K. Čiurlionio g. 5. Šiemet jau septintą kartą
rengiamoje šventėje laukiama iki 10 tūkst. lankytojų. Visi iš anksto
rezervuojami stalai jau išpirkti, tačiau jų neturintiems lankytojams planų
keisti nereikia – papildomai bus įrengta apie 100 sėdimų ir stovimų stalų, todėl laukiami visi, norintys atvykti.
Renginys nemokamas ir jame gali dalyvauti asmenys nuo 20 metų.
Vilniečiai
į Kauną gali atvykti pasirinkę jiems patogų „
LTG Link“ reisą, o abi šventės dienas po renginio numatytas
ir vėlyvas traukinys namo. Iš Kauno jis išvyks 23.57 val., netrukus po
oficialios šventės pabaigos, o Vilnių pasieks 1.16 val.
Šventėje
lankytojų vėl lauks gyva „Allegretto Band“ muzika, garsūs vokiški šlageriai,
šokiai, specialiai renginiui ruošiama DJ programa, tradiciniai vokiški
patiekalai, žaidimai ir kitos pramogos. Kaip ir kasmet, svečiai kviečiami
pasipuošti, o originaliausių įvaizdžių laukia staigmenos.
Specialią šventinę
aprangą galima išsinuomoti:
https://www.burte.lt/,
https://www.kostiumunuoma.com/,
https://www.tejasalonas.lt/ ir
https://www.karnavalas.lt/index.html. Norintys įsigyti
nuosavą aprangą „Oktoberfesto“ šventei gali tai padaryti adresu
https://dirndl.com/en.
Praėjusiais metais vykusio renginio akimirkas
pamatykite
čia.