Kaunas pasitinka 40-ąjį folkloro festivalį „Atataria lamzdžiai“

Birželio 4–7 dienomis Kaune į folkloro šventę pakvies tarptautinis folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“. Didžiausias folkloro renginys Kaune šiemet mini reikšmingą 40-ies metų jubiliejų. Organizatoriai atskleidžia, jog 4 dienų festivalyje lankytojų laukia gausi renginių programa bei ypatingai sukakčiai paminėti skirti akcentai.

Folkloro šventės Kaune pradėtos rengti dar 1984 metais. Jas inicijavo Vaidotas Albinas Stulga, organizavo Kauno miesto kultūros skyrius ir tuometinis Liaudies buities muziejus. Pirmosios šventės vadinosi „Atataria trimitai“ vardu, jų metu buvo švenčiamos gegužinės. Stiprėjant folkloro judėjimui, renginys pervadintas „Atataria lamzdžiai“ vardu. Nuo 2002 m. festivalį organizuoja Kauno tautinės kultūros centras.

Per keturis dešimtmečius šventė išaugo į didelį tarptautinį festivalį, suburiantį folkloro ansamblius, pavienius atlikėjus ir kitus folkloru bei tradicijomis besidominčius žmones. Suplanuota, jog jubiliejinio festivalio renginiuose pasirodys 90 kolektyvų iš Lietuvos ir užsienio – Latvijos, Lenkijos, Sakartvelo, Estijos ir Vokietijos. Tuo tarpu lankytojai atras tiek pamėgtus tradicinius festivalio renginius, tiek naujus koncertus, atliepiančius sukaktį ir festivalio temą.

Jubiliejiniam festivaliui pasirinkta Ugnies tema. Ji tęsia ankstesniais metais pradėtą stichijų ciklą, kurio metu jau buvo akcentuota Vandens ir Žemės reikšmė tradicinei kultūrai.

Festivalio programoje bus siekiama atskleisti skirtingus ugnies aspektus bei jos vietą lietuvių švenčių ir šeimos papročiuose, folklore, mitologijoje. Festivalyje dalyvaujantys ansambliai kviečiami dainuoti apie dangiškąją ugnį – Saulę, į programas įtraukti kitus ugnies įvaizdžius.

Tačiau tai ne vienintelė tema – dalis festivalio renginių taip pat skiriami Kanklių metams ir Skriaudžių kanklių ansamblio 120-mečio sukakčiai paminėti.

Šių metų festivalis truks ilgiau nei įprastai. Per 4 festivalio dienas įvyks 16 renginių, kurie folkloru pripildys miestiečių pamėgtas erdves: Santakos parką, Kauno pilies prieigas, Laisvės alėją, bažnyčias, kiemelius ir kt.

Festivalio pradžią birželio 4 dieną pažymės Ugnies pasveikinimas „Gabija, Ugnele“, po kurio vyks pasidainavimai „Ein saulelė aplink dangų“.

Birželio 5 dieną šventinė eisena dalyvius atlydės prie Kauno miesto savivaldybės, kur vyks žaibiškas šokių sambūris ir festivalio vėliavos pakėlimas. Seniausių Lietuvos festivalių bendrystę primins koncertas „Skamba skamba kankliai, atataria lamzdžiai“.

Birželio 6 dienos programoje numatyti sutartinių giedotojų, vaikų ir jaunimo folkloro ansamblių, instrumentinės muzikos, užsienio svečių ir Lietuvos folkloro kolektyvų koncertai, vakaronė bei naktinis reginys.

Didžiajame folkloro ansamblių koncerte „Ant tėvulio didžio dvaro“ dalyvaus atrinkti kolektyvai iš visų penkių Lietuvos etnografinių regionų. Jubiliejinei programai pasirinkti vieni žinomiausių ir ilgametę patirtį turinčių folkloro ansamblių.

Birželio 7 d. ansamblis „Gadula“ pakvies pasiklausyti L. Rėzos surinktų dainų koncerte „Jau aušt aušružė“. Popiet renginyje „Degančios širdys“ jausmus kurstys romansų muzika.

Vienu pagrindinių jubiliejinio festivalio akcentų taps birželio 6 dieną Neries krantinėje prie Kauno pilies vyksiantis šviesos ir muzikos reginys „Švytėjimas skambėjimo“.

Reginys apjungs instrumentinę muziką, folkloro bendruomenės dalyvius ir mitologinius pasakojimus. Jo tema – skirtingi mitologiniai ugnies pavidalai: dangiškoji ugnis, žemiškoji ugnis, požemių ugnis ir visas sferas sujungiantis Perkūnas.

Misterijoje dalyvaus daugiau kaip 100 atlikėjų. Reginiui bus panaudota apie 80 rankų darbo popierinių žibintų, sukurtų pavasarį vykusiose bendruomenės kūrybinėse dirbtuvėse.

Jubiliejinio festivalio programą papildo ir kitos veiklos. Iki festivalio bus išleistas internetinėje erdvėje prieinamas muzikos albumas ir proginis dainynas, kuriuose klausytojai atras rinktines liaudies dainas.

Taip pat jau surengtas tarptautinis fotografijų konkursas „Atataria ugnys“. Konkurso dalyviai fotografijose interpretavo ugnies, tradicijų ir folkloro temas, o organizatorius pasiekė darbai net iš tolimojo Bangladešo.

Iki festivalio ir jam pasibaigus lankytojai kviečiami aplankyti tris parodas: Kauno krašto tapytojų parodą „Tėviškės ugnies spalvos“, tarptautinio fotografijų konkurso „Atataria ugnys“ parodą ir Vytauto Daraškevičiaus retrospektyvinę fotografijų parodą „Atataria lamzdžiai: istorija“.