Į Kauną atvyks popiežiaus pasiuntinys: bus minimas Lietuvos bažnytinės provincijos 100-metis

Bažnyčia Lietuvoje birželio 27-ąją švęs didžias iškilmes – Lietuvos bažnytinės provincijos įkūrimo 100 metų jubiliejų. Minėjimas vyks Kaune, kuris ilgą laiką istoriškai buvo intensyvaus bažnytinio gyvenimo centras Lietuvoje.

Jubiliejų kartu susirinkdamos Kaune švęs popiežiaus Pijaus XI apaštališkąja konstitucija „Lituanorum gente“ 1926 metais įsteigtos Lietuvos vyskupijos – Kauno arkivyskupija, Kaišiadorių, Panevėžio, Telšių bei Vilkaviškio vyskupijos, taip pat Vilniaus arkivyskupija bei Šiaulių vyskupija, įsteigtos vėliau – 1991 ir 1997 m. šv. Jono Pauliaus II (1991-aisiais pertvarkiusio Lietuvos bažnytinę provinciją), rašoma Kauno arkivyskupijos pranešime žiniasklaidai.

Į Lietuvos bažnytinės provincijos kanoninio įkūrimo iškilmes dabartinis popiežius Leonas XIV kaip tėviško dėmesio ženklą mūsų kraštui ir Bažnyčiai siunčia ypatingąjį savo pasiuntinį. Juo paskirtas arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris, Šventojo Sosto sekretorius santykiams su valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis.

Birželio 27-ąją į Kauną atvyksiantis popiežiaus pasiuntinys arkivysk. Gallagheris skaitys pranešimą konferencijoje (arkivyskupijos didžiojoje salėje) bei vadovaus 18 val. iškilmingų šv. Mišių liturgijai Kauno arkikatedroje bazilikoje.

Kartu su popiežiaus pasiuntiniu arkivysk. Gallagheriu, taip pat apaštaliniu nuncijumi Baltijos šalyse arkivysk. Georgu Gänsweinu, Lietuvos bei svečiais vyskupais iš kaimyninių šalių šv. Mišiose bus dėkojama Dievui už šimtametę istoriją, išsaugotą ir perduotą tikėjimą, už Bažnyčios gyvavimą Lietuvoje palaikiusius žmones, su dėkingumu Dievui prisimenant savo istorinę pradžią. Giedos choras „Veritas“, meno vadovė ir dirigentė Vita Liaudanskaitė-Vaitkevičienė. Gros Dailius Kavalevskis (vargonai), Kauno pučiamųjų instrumentų orkestro „Ąžuolynas“ varinių pučiamųjų muzikantai.

Šimtmečio progai prieš šv. Mišias Kauno arkikatedroje 16.30 val. nuskambės šventinis koncertas, kurį dovanos Kauno valstybinis choras, meno vadovas ir vyr. dirigentas prof. Robertas Šervenikas, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestras „Ąžuolynas“, vyr. dirigentas Giedrius Vaznys, vargonininkė Dalia Jatautaitė.

Prieš šimtmetį, 1926 m. vasario 26 d., Kaune susirinkusi Lietuvos vyskupų konferencija galutinai priėmė palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio (tuomet popiežiaus paskyrimu buvusio apaštaliniu vizitatoriumi) parengtą Lietuvos bažnytinės provincijos projektą su 1 arkivyskupija, 4 vyskupijomis, 48 dekanatais, apie 480 parapijų ir Klaipėdos prelatūra. Ligi tol Lietuvos parapijos buvo keturių vyskupijų – Vilniaus, Seinų, Žemaičių ir Varmės – sudėtyje, priklausė trims metropolijoms – Mogiliavo, Varšuvos ir Vroclavo. Tai apsunkindavo tiek administravimą, tiek ir sielovadą.

Jau netrukus, tų pačių 1926 m. balandžio 4 d., tuometis popiežius Pijus XI (buvęs apaštalinis vizitatorius Lietuvoje arkivysk. Achille Ratti) palaimino šį projektą: savo pasirašytoje bulėje „Lituanorum gente“ paskelbė apie įkuriamą atskirą bažnytinę provinciją, sudarytą iš Kauno, kaip metropolijos, sosto bei sufraganinių Telšių (drauge su Klaipėdos prelatūra), Panevėžio, Vilkaviškio ir Kaišiadorių vyskupijų (to meto Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos sienų ribose).

Buvo nustatytos vyskupijų geografinės ribos, paskirti vyskupai: pirmuoju Kauno arkivyskupu metropolitu paskirtas Juozapas Jonas Skvireckas (1873–1959), Panevėžio vyskupu – Kazimieras Paltarokas (1875–1958), Kaišiadorių vyskupu – Juozapas Kukta (1873–1942), Telšių vyskupu – Justinas Staugaitis (1866–1943), Vilkaviškio vyskupu – Antanas Karosas ((apie 1849–1947), jų sostais tampa vyskupijų katedros. Kaišiadoryse (1936 metais) ir Panevėžyje (1930) šia proga buvo pastatytos ir konsekruotos katedros, kurių ligi šiol nebuvo.

Tai buvo nauju gyvybingumu vyskupijose, dekanatuose, parapijose prasiveržęs religinio gyvenimo etapas, pasižymėjęs dvasininkų, tikinčiųjų, įvairių bažnytinių organizacijų, padėjusių stiprėti jaunai valstybei, augimu (pvz., 1926 m. Panevėžio vyskupijoje 69 parapijas aptarnavo 171 kunigas. Katalikų buvo 375 tūkst. 1940 m. šios vyskupijos 91 parapijoje dirbo 241 kunigas, o katalikų skaičius išaugo ligi 418 950, plg. Panevėžio vyskupijos interneto svetainės duomenys).

Naujai įkurta Lietuvos bažnytinė provincija reiškė ir stiprėjantį ryšį su Šventuoju Sostu. Tai atvedė į vėliau, 1927 metais, pasirašytą Lietuvos konkordatą su Šventuoju Sostu. 2027 m. LR Seimo nutarimu bus minimos palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio 100-osios mirties metinės ir 100 metų, kai buvo ratifikuotas Lietuvos Respublikos ir Šventojo Sosto konkordatas.

Šiais metais vyskupijos Lietuvoje rengia įsteigimo 100-mečio jubiliejaus minėjimus ir savo bendruomenėse.

Kauno arkivyskupija 100-metį minės kartu su dangiškojo globėjo Šv. Jono Krikštytojo Gimimo iškilme birželio 24-ąją.

Tą dieną 12 val. į Kauno arkikatedrą baziliką švęsti iškilmingų šv. Mišių susirinks arkivyskupijos vyskupai, visi joje tarnaujantys kunigai, diakonai, vienuolijų, parapijų, kitų bendruomenių atstovai. Šv. Mišiose bus dėkojama Dievui už šimtą arkivyskupijos metų, jos žmones istorijoje ir šiandien. Bus teikiami apdovanojimai ypač nusipelniusiems arkivyskupijos istorijai, kultūrai, sielovadai.

Tarp dviejų svarbių iškilmių – birželio 24 ir birželio 27 – Kauno arkivyskupija kviečia į ypatingą maldos ir kitų šventinių susitikimų laiką – Miesto misijas. Sakome – tai gali būti 100 (ir daugiau) susitikimų, praturtinančių, viltį ir džiaugsmą dovanojančių!

Arkivyskupijos bendruomenės iniciatyva jau birželio 24-ąją Kauno arkikatedroje bazilikoje prasidės 100-mečiui skirta nepertraukiama 100 valandų garbinimo malda. Prašymai ir maldavimai skiriami už arkivyskupiją, jos žmonių poreikius ir naują įkvėpimą Bažnyčiai Lietuvoje gyventi viltimi ir tikėjimu naujajame šimtmetyje.

Vyrai ir moterys, tėvai ir vaikai, jaunimas, įvairios bendruomenės organizuojasi rinktis ir melstis nepertraukiamai (taip pat ir naktį). Į arkikatedrą galima užsukti bet kuriuo metu – Dievas laukia kiekvieno žmogaus savo ypatingoje – Švč. Sakramento artumoje, kurioje žmonės budės ištisas 100 valandų. Plačiau apie 100 valandų garbinimo maldą skaityti galite čia.

Nuo pat birželio 24-osios miestiečiai bei svečiai popietėmis ir vakarais kviečiami į susitikimus šeimoms, tėvams, garbaus amžiaus kauniečiams, dirbtuves (šiuos renginius organizuoja Kauno arkivyskupijos Šeimos centras bei Caritas), į naujų knygų pristatymus, koncertus, maldos vakarus etc.

Kasmetinės Misijų savaitės naujiena – ekskursijos istorinėse arkivyskupijos erdvėse, kuriose bus galima gyvai ir naujai pažvelgti į kultūrinį bei dvasinį paveldą aplankant arkivyskupijos kuriją (kurios pastatą projektavo Karolis Reisonas, buvęs ir Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios architektas), daugiau kaip 160 metų gyvavimo istoriją turinčią Kauno kunigų seminariją, Kauno arkivyskupijos muziejų bei, žinoma, arkivyskupijos širdį – arkikatedrą baziliką su jos architektūra, vienais didžiausių Lietuvoje vargonų, bokštu ir kitomis jubiliejinės bazilikos vertybėmis. Ekskursijas ves vyskupas Saulius Bužauskas, seminarijos rektorius kunigas Liutauras Vilėniškis, arkikatedros kunigas Artūras Kazlauskas, muziejaus direktorė dr. Roma Zajančkauskienė.

Išskirtiniuose susitikimuose arkivyskupijos salėje (Papilio g. 5, 18 val.) vyks dviejų knygų pristatymai. Birželio 25 d. bus pristatomas dvejus metus kruopščiai rengtas mokslinis leidinys suvienijus pastangas istorikams, menotyrininkams ir jų talkininkams – „Kauno arkivyskupijos istorija 1926–2026 m.“ (autoriai Vaida Kamuntavičienė, Ričardas Jaramičius, Rima Valinčiūtė-Varnė, finansavo Lietuvos mokslo taryba). Knyga gausiai iliustruota, skirta ne tik mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei.

Ką tik išleista nauja knyga apie kardinolą Sigitą Tamkevičių SJ „Altoriaus šviesoje“ (išleido fondas „Donum“) bus pristatoma birželio 26 d. Ji atskleidžia iškilaus dvasininko – Laisvės premijos laureato, buvusio Kauno arkivyskupo metropolito, nuo 2019 metų popiežiaus Pranciškaus pakelto kardinolu, gyvenimą ir tarnystę, drąsų liudijimą sovietmečiu bei indėlį į Bažnyčios ir visuomenės istoriją. Susitikimą ves Asta Stašaitytė.

Birželio 28 d. arkivyskupijos muziejuje (M. Valančiaus g. 6, 13.30 val.) – knygos „Laimė yra mylėti“ (fondas „Donum“) pristatymas ir susitikimas su jos heroje seserimi disidente Regina Teresiute SJE.

Kasmet Misijų savaitėje arkivyskupija dovanoja miestui nemokamus koncertus. Šiemet arkivyskupijos kiemelyje (Papilio g. 3, 19.30 val.) skambės instrumentinė muzika (saksofonas, klavišas), muzikos kūriniai nuo džiazo iki klasikos, taip pat dainuojamoji poezija.

Pasibaigus koncertams kasdien nuo 21 val. dar kviečiama į maldos vakarus Kauno arkikatedroje bazilikoje – pašlovinti mūsų praeities, dabarties ir ateities Kūrėjo.

Baigiamąją Misijų savaitės dieną, birželio 29-ąją, keli šimtai vaikų dalyvaus Carito projekte „Laimės galerija“, ją pripildydami savo laimės svajonių piešiniais.

Miesto misijų programa čia.

„Šio jubiliejinio laiko susitikimai – dovana miestui, Lietuvai ir jos svečiams. Svarbiausia šiomis dienomis – džiaugsmingai susitikti, susipažinti, pasidalyti savo patirtimis ir praturtinančiomis, suvienijančiomis istorijomis“, – pažymi Kauno arkivyskupija.