„Antikvariniai Kašpirovskio dantys“: mes ne vaistas, o liaudies medicina

Lietuviška vasara trumpa, todėl kai miestas pradeda kviesti į koncertus, šventes ir vakarus po atviru dangumi, norisi iš jų pasiimti kuo daugiau. Tokiais vakarais žmonės renkasi ne tik muzikos – jie ateina pabūti kartu, pasijuokti, padainuoti, trumpam pamiršti kasdienį rimtumą ir parsinešti namo jausmą, kad nutiko kažkas šiek tiek keisto, bet labai gero. Būtent tokia miesto švente kasmet tampa Kaune vykstanti Aludarių diena.

Šiemet į Aludarių dienos sceną lips ir „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“ – grupė, kurios koncertai jau seniai peržengia įprasto muzikinio pasirodymo ribas. Juose skamba ne šiaip muzika – kartu nutinka teatras, humoras, absurdas, saviironija, rašoma „Volfas Engelman“ pranešime žiniasklaidai.

Paklausti, ar patys savo pasirodymus mato kaip mažus spektaklius, grupės nariai atsako sau būdingu stiliumi – viskas priklauso nuo perspektyvos.

„Pavyzdžiui, Karolis nuo būgnų dažniausiai mato kolegų nugaras ir sako: šitie žmonės tikrai žino, kaip šokti. O Šekspyras sakydavo, kad gyvenimas yra scena ir visi iki vieno esame aktoriai. Tai kodėl koncertas negalėtų būti mažas spektaklis?“ – juokauja grupė.

Būtent toks teatrališkumas ir nenuspėjamumas yra viena priežasčių, kodėl „Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ pasirodymai gyvai veikia kitaip nei klausantis įrašo. Čia svarbi ne tik koncerto programa ar dainų eiliškumas, bet ir vakaro jausmas – kaip reaguoja publika, kiek ji įsitraukia, ar leidžiasi į grupės kuriamą muzikinį chaosą.

Aludarių dienos formatas tam itin palankus. Tai ne uždaras koncertas, į kurį ateina tik vienos grupės gerbėjai, o atvira miesto šventė, tampanti bendru nuotykiu – ypač kai scenoje grupė, nebijanti keistumo.

„Antikvarinių Kašpirovskio dantų“ kūryboje daug absurdo, humoro ir saviironijos. Tačiau patys muzikantai savo koncertų nevadina vaistu nuo rimtumo – bent jau ne tiesiogine prasme.

„Mes ne vaistas. Vaistai turi instrukciją, dozavimą ir galiojimo laiką. Mes veikiame iškart, perdozuoti neįmanoma, o galiojimo laikas – kol atsimenate priedainį. Tai ne farmacija, o liaudies medicina“, – sako grupė.

Ši „liaudies medicina“ jų koncertuose veikia paprastai: žmonės ateina su savo dienos rūpesčiais, darbais, naujienų triukšmu ir kasdienybės rimtumu, o po kelių dainų jau dainuoja kartu, juokiasi, šoka arba bent jau leidžia sau nebeatrodyti labai rimti. Toks efektas, pasak grupės, ir yra gyvo koncerto esmė – jis ne tik skamba, bet ir išjudina.

Paklausti, kuo jiems įdomūs tokie miesto renginiai kaip Aludarių diena, grupės nariai sako, kad čia svarbi ne tik scena, bet ir visa šventės aplinka – žmonės, vieta, miesto energija ir bravoro tradicija.

„Tokie renginiai įdomūs tuo, kad čia vyksta ne tik koncertas, o visa miesto šventė – su savo žmonėmis, nuotaika, skoniu ir netikėtumais. Be to, mažai kam žinomas faktas – didelė dalis grupės yra sertifikuoti degustatoriai, todėl nekantraujame parodyti ekspertinius įgūdžius tiek scenoje, tiek nulipę nuo jos“, – šypsosi grupės nariai.

Jų sceninis charakteris – šiek tiek rimtai, šiek tiek ne, bet visada su aiškiu pažadu, kad vakaras nebus sterilus ar per daug nuspėjamas. Aludarių diena tam suteikia tinkamą foną: vasaros vakaras Kaune, bravoro kiemas, gyva muzika ir žmonės, kurie ateina nusiteikę švęsti.

Paklausti, kokią emociją norėtų palikti klausytojams po pasirodymo Aludarių dienoje, grupės nariai daugžodžiauti nelinkę.

„Atėjau, pamačiau, pagulėjau“, – reziumuoja jie.

Kitaip tariant, jei po koncerto žmogus iš bravoro kiemo išeis lengvesnis, su priedainiu galvoje, šypsena veide ir jausmu, kad vakaras buvo šiek tiek keistas, bet labai geras – misija bus įvykdyta.

„Aludarių diena by Volfas Engelman Nealkoholinis“ Kaune vyks liepos 17 d. Renginys nemokamas, o jo programoje – Jovani, Saulius Prūsaitis, „Antikvariniai Kašpirovskio dantys“, pramogos ir vasariška bravoro kiemo atmosfera.