Raudondvaryje apdovanoti Kauno rajono ūkininkai

„Esate bendruomenių lyderiai, be kurių sunku įsivaizduoti savivaldą. Stebina ir kartu džiugina jūsų darbštumas, nesavanaudiškumas, ištikimybė savo kraštui, gražių tradicijų puoselėjimas“, – kreipėsi į žemdirbius Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

KRŪS pirmininkas Mindaugas Maciulevičius taip pat negailėjo gražių žodžių žemdirbiams, ypač pabrėždamas jų kūrybiškumą, atkaklumą ir gebėjimą prisitaikyti prie sudėtingiausių sąlygų.

Dialogas tarp savivaldybės ir ūkininkų duoda vaisių. Kauno rajonas yra savivaldybė, pirmoji Lietuvoje patvirtinusi Melioracijos fondą. Žemės ūkio ir kaimo plėtros skyriaus vedėja Asta Tamonienė tvirtino, kad šiemet į melioracijos sistemas Kauno rajone investuota 3,2 mln. Eur, o 2026-iesiems suplanuota daugiau kaip 4,1 mln. Eur.

Labiausiai pasižymėjusiems ūkininkams V. Makūnas įteikė padėkas ir simbolinius prizus. Pagrindinis konkurso „Meto ūkis 2025“ prizas atiteko Margininkų kaime įsikūrusiam Audriui Banioniui, kuris žinomas ne tik dėl pažangių ūkininkavimo metodų, bet ir yra bendruomenės rėmėjas, asociacijos „Margininkų kraštas“ vadovas. A. Banionio ūkyje pagamintos produkcijos – duonos, dešrų, skilandžių, kiaušinių, medaus, pieno, gardėsių – galima įsigyti prekybos tinkluose ir ūkininkų turgeliuose. Šis ūkis patenka tarp 10-ties stambiausių šalies pieno ūkių.

Besmerčių kaime (Čekiškės sen.) įsikūręs Indrės ir Tado Subačių aktinidijų ūkis „Metų ūkio“ konkurse pelnė antrą vietą. Hektaro dydžio ūkis yra tvarus, inovatyvus ir grindžiamas mokslo žiniomis.

Trečioji vieta skirta Mitkūnų kaime (Ringaudų sen.) įsikūrusiam Kunauskų ūkiui. Tai šviežių ir kokybiškų daržovių šaltinis ne tik vietos bendruomenei – Šakių plente, tarp Ringaudų ir Kačerginės, įsikūrusią daržovių krautuvėlę žino daugelis Kauno regiono gyventojų.

Jaunojo ūkininko titulas šiemet atiteko Padubysio k. (Vilkijos apyl. sen.), senelio žemėje, įsikūrusiam Arnoldui Paleckiui, kuris naudoja pažangią techniką, stengiasi tausoti gamtą, nesavanaudiškai padeda bendruomenei.

Prizas už tvaraus maisto kelio nuo lauko iki stalo sukūrimą atiteko Pagirių kaime (Garliavos apyl. sen.) ūkininkaujančiam Tadui Mažeikai. Jaunas vyras augina kopūstines daržoves, avietes, braškes, pavyzdingai tvarko ūkį, o produkciją parduoda tiesiogiai vartotojams.

Babtų seniūnijos gyventojai Danutė ir Vytautas Manarkai pagyrimo žodžių sulaukė už atsidavimą sodininkystei. Babtiškių sode auga net 240 veislių vaismedžiai, iš kurių 88 obelų, 46 trešnių, 42 slyvų, 17 persikų, 7 abrikosų, 18 vyšnių ir 22 kriaušių veislės.

Kita babtiškių pora – Lionė ir Paulius Ciplijauskai – nuo 1973 metų kolekcionuoja kardelių veisles ir vykdo jų selekciją. Į tarptautinį registrą įtraukta net 18 šių gėlininkų sukurtų kardelių veislių, jų yra įsigiję Europos botanikos sodai. Pastaraisiais metais Ciplijauskai mėgaujasi bijūnais, kurių augina daugiau kaip 200 veislių. Gėlynai šiame ūkyje klesti 3,5 ha plote.

Už šeimos tradicijų puoselėjimą ir paramą vietos bendruomenei pagerbtas Liučiūnų kaimo gyventojas Arūnas Pakalnis. Už netradicinių kultūrų – šilkmedžių ir medlievų auginimą bei mokslo taikymą ūkyje apdovanotas Armaniškių kaime (Alšėnų sen.) gyvenantis Gintaras Kikas. Už pienininkystės vystymą – Voškonių kaime ūkininkaujantys Nerijus ir Jonas Lapinskai. Jų pieno ūkis robotizuotas ir naudojasi saulės jėgainėse pagaminta elektra.

Už pagalbą krašto ūkininkams įteikta padėka Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybai. Už atsidavimą auginant Lietuvos sunkiųjų veislių žirgus Petrui Simučiui, už ekologiško ūkio puoselėjimą–Daivai Šinkevičienei.

Pasižymėjusiems ūkininkams savo įsteigtus prizus teikė ir rėmėjai: agroverslo įmonė „Lytagra“, „Linas Agro“, „Dojus agro“, „East West Agro“, žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“.