Pirmoji Kultūros diena Čiurlionio 150-mečiui: Kauno rajone įteikti „Kultūros smaragdai“

Renginį organizavo Kauno rajono savivaldybė, o jo metu buvo apdovanoti iškiliausi kultūros darbuotojai – tie, kurių kasdienis darbas ne tik puoselėja tradicijas, bet ir telkia bendruomenes, kuria naujas iniciatyvas bei stiprina rajono kultūrinį identitetą.

Šventė – spalvinga, vainikuota režisieriaus Arvydo Lebeliūno spektakliu „Neatplėšti meilės laiškai. Legenda“, įkvėptu legendinio dvarininko Ignacijaus Karpio istorijos. Spektaklis sujungė profesionalią vaidybą, muziką ir vaizdo projekcijas, o dekoracijas sukūrė menininkas Tadas Vosylius – ankstesnis apdovanojimų laureatas.

Renginyje dalyvavo vicemeras Lukas Alsys ir administracijos direktorius Mantas Rikteris, kurie įteikė 28 mero Valerijaus Makūno padėkas kitiems kultūros darbuotojams, pabrėždami, kad kultūra yra savivaldos širdis. Vicemeras

„Šiandien, jau trečią kartą įteikėme metų kultūros smaragdus. Tai dar viena graži iniciatyva, kuri tik įrodo, kad kultūra yra tikras brangakmenis. Tegul šiais išskirtiniais jubiliejiniais metais visus mus pakylėja Čiurlionio neišsenkanti kūrybiškumo mintis. Kauno rajono kultūros bendruomenė – pulsuojanti savivaldos širdis!“ Šie žodžiai puikiai atspindi renginio esmę: jis ne tik pagerbia individus, bet ir stiprina bendruomenės ryšį su kultūra", - teigė L. Alsys.

„Kultūros smaragdas“ – tai Kauno rajono savivaldybės įsteigta kultūros premija, skiriama už ypatingus nuopelnus kultūros srityje. Ji simbolizuoja rajono, dažnai vadinamo „žaliuoju Lietuvos smaragdu“, kultūrinį spindesį: žaliasis akmuo atspindi gamtos grožį, istorinį paveldą ir kūrybinę energiją, kuri pulsuoja per visą Kauno rajoną. Apdovanojimas apima pagrindinę premiją – „Kultūros smaragdą“ – bei mažesnius prizus, tokius kaip „mažieji kultūros smaragdai“.

Tradicija nėra sena, bet jau tapo neatsiejama Kauno rajono kultūros dalimi. Ji prasidėjo 2023 m., kai balandžio 18 d. Nacionaliniame Kauno dramos teatre pirmą kartą buvo įteikti apdovanojimai. Tai buvo atsakas į poreikį įvertinti vietos kultūros kūrėjus, ypač po sėkmingų 2022 m. Europos kultūros sostinės renginių, kuriuose aktyviai dalyvavo ir Kauno rajonas.

Nuo tada premija teikiama kasmet, o šiemet – jau trečią kartą. Premija skiriama kultūros srities kūrėjams, tyrėjams, kultūros įstaigų darbuotojams – tiems, kurie dirba kultūros centruose, muziejuose, bibliotekose ar kitose institucijose, kurių savininkė yra Kauno rajono savivaldybė.

Kandidatus siūlo visuomenė, o atrenka speciali komisija, pagal nuopelnus: tradicijų puoselėjimą, bendruomenės telkimą, naujų iniciatyvų kūrimą, tarptautinius projektus ar kultūros paveldo išsaugojimą.

Tai ne tik menininkai, bet ir administratoriai, edukatoriai, kurie kasdien dirba, kad kultūra būtų gyva. Per trejus metus apdovanota daugiau nei 50 asmenų, o kiekvienais metais įteikiama po 20–30 padėkų ir medalių.

Ši tradicija siejasi su platesne Kauno rajono kultūros istorija. Rajonas, apimantis dvarus, muziejus ir gamtos rezervatus, visada buvo kultūros lopšys. Čia gyvos etnografinės tradicijos, tokios kaip užlietų kaimų dainavimas ar advento papročiai, o istorinis paveldas – nuo Raudondvario dvaro iki Zapyškio bažnyčios – traukia turistus ir tyrinėtojus.

Kauno rajonas, kaip „žaliasis smaragdas“, integruoja gamtą ir kultūrą: pavyzdžiui, „Smaragdo kelias“ – turizmo maršrutas, pristatantis viešojo meno objektus ir istorines vietas – tapo pagrindu ir šiems apdovanojimams. Šventės taip pat atspindi rajono jubiliejų – 70-metį, kurio proga organizuojamas renginių ciklas „Smaragdo žiedu“, apimantis miuziklus, koncertus ir kitus kultūrinius įvykius.

Šių metų šventė buvo ypač spalvinga, o daugiausia ovacijų sulaukė Raudondvario dvaro direktorė Snieguolė Navickienė, gavusi pagrindinę Kultūros premiją ir „Kultūros smaragdo“ apdovanojimą. Jos lyderystė organizuojant savivaldybės 70-mečiui skirtą renginį ciklą „Smaragdo žiedu“ – pavyzdys, kaip kultūra gali tapti traukos centru.

S. Navickienė, gimusi ir augusi Kauno rajone, nuo 2010 m. vadovauja Raudondvario dvarui, paversdama jį gyvu kultūros židiniu. Ji suburia profesionalus ir mėgėjus bendriems projektams: koncertams, parodoms, tarptautiniams renginiams. 2018 m. ji buvo pripažinta Kauno rajono mėnesio žmogumi už prestižinį Europos kultūrinio turizmo apdovanojimą, gautą Kipre.

„Nėra lengva moterims pilis statyti“, – kartą juokavo ji, bet jos darbai rodo priešingai: dvaras tapo vieta, kur skleidžiasi įvairios meno formos, telkiančios bendruomenę ir pritraukiančios turistus iš viso pasaulio.

Kitas laureatas – Babtų kultūros centro meno vadovas Jonas Girnius, apdovanotas mažuoju kultūros smaragdu. Jis pelnė pripažinimą už geriausio orkestro B kategorijoje titulą XXV Lietuvos pučiamųjų orkestrų čempionate bei lyderystę koncerte „Skambantis Kauno rajonas“, skirtame savivaldybės jubiliejui.

J. Girnius, baigęs Kauno J. Gruodžio konservatoriją, kaip pučiamųjų orkestro vadovas, nuo 1997 m. vadovauja Babtų kultūros centro kolektyvams: pučiamųjų orkestrui „Algupys“ ir kaimo kapelai „Šventupis“. Jo orkestras laimėjo „Aukso paukštę“ – prestižinį Lietuvos nacionalinio kultūros centro apdovanojimą.

J. Girnius ne tik vadovauja, bet ir aktyviai dalyvauja rajoniniuose bei respublikiniuose renginiuose, puoselėdamas liaudies muzikos tradicijas. Jo darbas – tiltas tarp kartų, telkiantis bendruomenę per muziką, kuri skamba nuo vietinių švenčių iki nacionalinių čempionatų.

Mažuoju kultūros smaragdu apdovanotas ir Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas. Jis pagerbtas už tarptautinių parodų organizavimą, diplomatinę veiklą, kultūros paveldo išsaugojimą, bendruomenės įtraukimą ir tradicijų puoselėjimą.

Z. Kalesinskas, studijavęs kultūros vadybą Vilniaus universitete, nuo 2013 m. vadovauja muziejui, sujungusiam kelias institucijas, įskaitant Juozo Naujalio memorialinį muziejų. Jis – muziejininkas, paveldo tyrinėtojas, Savivaldybių muziejų bendrijos pirmininkas.

Jo veikla apima regioninių muziejų stiprinimą, ekspozicijų kūrimą po atviru dangumi ir etnografinių amatų centrų plėtrą. Z. Kalesinsko dėka muziejus tapo vieta, kur istorija gyva: nuo technikos paveldo ekspozicijų iki bendruomenės renginių, kurie aktualizuoja praeitį dabartyje.

Režisierius Arvydas Lebeliūnas buvo pagerbtas vardiniu mero laikrodžiu už kūrybinį indėlį, inovatyvių teatro terapijų taikymą ir bendruomenės projektus.

Gimęs 1960 m. Kaune, A. Lebeliūnas studijavo režisūrą. Jo karjera apima daugiau nei trisdešimt metų: A. Lebeliūnas kūrė spektaklius Kauno ir Klaipėdos dramos teatruose, vadovavo Kauno mažajam teatrui.

Idėją kūrybinės terapijos parsivežė iš Kanados, pritaikydamas ją Lietuvoje – tai teatras kaip gydymas, telkiantis bendruomenes. Jo darbai, tokie kaip „Neatplėšti meilės laiškai“, sujungia istoriją, muziką ir emocijas, o jis pats vaidino filmuose, pavyzdžiui, „Sibirietiškas auklėjimas“. A. Lebeliūno indėlis – ne tik scenoje, bet ir socialiniuose projektuose, kur teatras tampa bendruomenės veidrodžiu.

Žvelgiant atgal, tradicija prasidėjo 2023 m. su pirmuoju „Kultūros smaragdu“ skulptoriui Tadui Vosyliui. Gimęs 1980 m., baigęs Vilniaus dailės akademijos Kauno fakultetą, T. Vosylius žinomas už originalias skulptūras, puošiančias Kauno rajoną: nuo „Šerno“ Virbaliūnuose iki paminklų Batniavoje. Jo parodos, tokios kaip „T.V. Vol.2: Paminklai/Monuments“, tyrinėja identitetą ir istoriją. Tais metais „smaragdinio švyturio“ statulėlės atiteko S. Navickienei, Z. Kalesinskui ir kitiems, pabrėžiant profesionalaus meno augimą rajone.

2024 m. pagrindinis apdovanojimas teko architektui Gintarui Prikockiui, gimusiam 1958 m. Radviliškyje, baigusiam Vilniaus inžinerinį statybos institutą. Sekdamas tėvo, architekto Stasio Prikockio, pėdomis, G. Prikockis specializuojasi paveldo objektuose – jo darbai, kaip detektyvai, atskleidžia istoriją. Jis vadovauja studentų projektams KTU, o jo indėlis Kauno rajone – pastatų restauravimas ir moderni architektūra, jungianti praeitį su dabartimi. Tais metais įteiktos 7 „smaragdinio švyturio“ statulėlės, vainikuojant kultūros pasiekimus.

Ši tradicija ne tik pagerbia laureatus, bet ir primena Kauno rajono kultūros turtingumą: nuo etnografinių amatų centrų iki muziejų, kur saugoma istorija nuo akmens amžiaus iki šių dienų.

Rajonas, sujungęs dvarus, piliakalnius ir tradicijas kaip advento burtai ar folkloro ansambliai, tampa gyvu muziejumi. „Kultūros smaragdas“ – tai spindulys, apšviečiantis ateitį, kur kultūra lieka bendruomenės širdimi. Kaip pabrėžė vicemeras, šie apdovanojimai įrodo, kad kultūra yra brangakmenis, o jubiliejiniai metai – proga dar labiau ją vertinti.

Ateityje tikimasi, kad tokie renginiai toliau stiprins rajono identitetą, traukdami tiek vietinius gyventojus, tiek svečius iš užsienio, ir taps pavyzdžiu kitoms savivaldybėms Lietuvoje.