VRK sausį pradėjo tyrimą dėl „Nemuno aušros“ finansavimo

Viešojoje erdvėje kilus klausimams dėl „Nemuno aušros“ finansavimo, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) sako šiuo klausimu pradėjusi tyrimą. Pasak VRK atstovės Indrės Ramanavičienės, jo metu bus vertinamas ir galimas partijos rėmimas per trečiuosius asmenis.

„Vyriausioji rinkimų komisija sausio 29 d. jau yra pradėjusi tyrimą dėl „Nemuno Aušros“ finansavimo. Šis tyrimas pradėtas gavus atsakymus iš institucijų ir dalies politinės partijos „Nemuno Aušra“ narių. VRK atliekamo tyrimo metu vertinama informacija dėl politinės partijos finansavimo, įskaitant rėmimą per trečiuosius asmenis“, – Eltai siųstame atsakyme teigė VRK atstovė Indrė Ramanavičienė.

„Taip pat praėjusią savaitę VRK kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl leidimo susipažinti su jų vykdyto ikiteisminio tyrimo medžiaga VRK atliekamo tyrimo tikslais. Kol šis VRK tyrimas nėra baigtas ir galutinis sprendimas nėra priimtas, šiuo metu yra per anksti plačiau komentuoti jo eigą ar teikti išankstinius vertinimus“, – akcentavo ji.

I. Ramanavičienės teigimu, VRK jau yra žinoma pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje pasklidusi informacija apie „Nemuno aušros“ finansavimą.

„Paprastai komisijos atliekamų tyrimų metu yra vertinama ir viešai paskelbta informacija viešuose šaltiniuose. Pastarosiomis dienomis pasklidusi informacija šia tema komisijai jau yra žinoma“, – dėstė ji.

„Kol kas iš p. Karolio Žukausko jokios medžiagos dėl „Nemuno Aušros“ finansavimo komisija nėra gavusi“, – pridūrė I. Ramanavičienė.

Kaip skelbta, komunikacijos ekspertas K. Žukauskas socialiniuose tinkluose skelbė atlikęs naują eksperimentą dėl partijos „Nemuno aušra“ finansavimo. Jis nurodė skambinęs partijos finansiniams donorams ir, prisistatęs asmeniu, tvarkančiu „Nemuno aušros“ finansus, bei užsiminęs apie paramą 2024 m., klausinėjo apie tolesnes partijos rėmimo galimybes.

Vadinamojo eksperimento metu jis skambino asmenims, kurie skyrė finansinę paramą „Nemuno aušrai“ prieš 2024 m. Seimo rinkimus. K. Žukauskas paskelbė 11 pokalbių įrašų su šiais rėmėjais, kurie, jo manymu, leidžia abejoti „aušriečių“ finansavimo skaidrumu. K. Žukausko teigimu, bandyta patikrinti prielaidą, kad „Nemuno aušros“ narių skiriamos didelės įnašų sumos, net jeigu tų asmenų pajamos yra nulinės, galėjo būti pinigai iš išorės. Pokalbių metu pašnekovams komunikacijos ekspertas siūlė paremti partiją „grynaisiais“.

K. Žukauskas partijos finansiniams rėmėjams skambino po to, kai prokuratūra vasario pradžioje nutarė nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl „Nemuno aušra“ rinkimų kampanijos finansavimo aplinkybių.

Anot prokuratūros, toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Pagal Lietuvos įstatymus, baudžiamoji atsakomybė už neteisėtai vykdytą paramą taikoma tik tuomet, jeigu suma viršija 25 tūkst. eurų.

Minimą ikiteisminį tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo pernai lapkritį po žiniasklaidos platformos „Redakcija“ paskelbtos publikacijos apie „aušriečių“ finansus. „Redakcija“ skelbė, kad Lietuvos ir Rusijos pilietybes turintis bei ryšius su milijardieriais Dmitrijumi Troickiu ir Dmitrijumi Korževu palaikęs vienas „Nemuno aušros“ steigėjų Alvydas Brusokas sumokėjo 2,5 tūkst. eurų siekiantį nario mokestį. Be to, 2,7 tūkst. eurų skyrė kaip auką rinkimų kampanijai. Nepaisant didelio finansinio įnašo, A. Brusokas rinkimuose nedalyvavo.

Tyrimo duomenimis, mažiausiai 14 žmonių, susijusių su „aušriečių“ vicepirmininku Robertu Puchovičiumi, aukojo partijai nemenkas sumas. Daugelis jų – privatūs asmenys, nedalyvaujantys politikoje, nekandidatavę ir Seimo rinkimuose. Svarstyta, ar tokiu būdu finansuojant partiją nebuvo apeinamas ribojimas, numatantis, kad vienas kandidatas aukoms ir nario mokesčiui gali skirti maždaug 40 tūkst. eurų.

Pats R. Puchovičius į partijos biudžetą įnešė 24 tūkst. eurų, o, skaičiuojant su jo artimaisiais, „Nemuno aušrai“ buvo paaukota 55 tūkst. eurų.

Gegužės pabaigoje VRK atliko tyrimą ir pripažino, kad „Nemuno aušra“ Seimo rinkimų kampanijos metu priėmė aukų iš juridinių asmenų bei nuslėpė dalį išlaidų. Pagal surinktus duomenis VRK konstatavo, kad „aušriečiai“ gavo nepiniginių lėšų iš mažiausiai trijų juridinių asmenų. Apskaičiuota, kad „Jozita“ kampanijai skyrė per 2,8 tūkt. eurų, „Tvari statyba“ – maždaug 974 eurus, o „Socium Agency“ – per 2,5 tūkst. eurų.

Rinkimų kodekse numatyta, jog juridiniai asmenys negali finansuoti rinkiminės kampanijos. Tai laikytina šiurkščiu Kodekso pažeidimu.